Naujienos DUK Dokumentai Paieška Prenumerata
  Temos
  DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO KOMENTARO (PAAIŠKINIMO)
Registracijos Nr. (08-3-24)-R-924       2003-01-29
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) 20 straipsnio komentarą (paaiškinimą), kurį apsvarstė Finansų ministro 2002 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 337 sudaryta komisija, Valstybinės mokesčių inspekcijos rengiamiems mokesčių įstatymų paaiškinimams nagrinėti ir kurio nuostatoms 2003-01-27 raštu Nr.(14.12-01)-5K-0301332/0300921 pritarė Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

              Prašome komentaru (paaiškinimu) vadovautis darbe, aiškinant GPMĮ nuostatas mokesčių mokėtojams.

Jeigu apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų pateikti ankstesni paaiškinimai neatitinka šio komentaro (paaiškinimo) nuostatų, prašome patikslinti atsakymus mokesčių mokėtojams.

 

pridedama. GPMĮ 20 straipsnio komentaras (paaiškinimas), 10 lapų.

 

 

Viršininko pavaduotoja

Birutė Černiuvienė

 

 

 

 

 

20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis

 

1. Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 290 litų per mėnesį.

 

Komentaras

 

1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, todėl toliau komentare bus vartojama sąvoka mokestinis laikotarpis. Per mokestinį laikotarpį 290 Lt pagrindinis NPD per mėnesį taikomas tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna su darbo santykiais arba su jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Jeigu gyventojui per kalendorinius metus nebus pritaikytas visas metinis pagrindinis NPD, nepanaudotoji jo dalis gali būti pritaikyta gyventojui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

2. Tuo atveju, kai gyventojas per mokestinį laikotarpį negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, o gauna tik kitų rūšių pajamas (pvz., individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, palūkanas, sporto veiklos pajamas, atlikėjų veiklos pajamas, honorarą, pajamas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, kurį privaloma teisiškai registruoti Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, pajamas iš turto nuomos ir pan.), pagrindinis NPD jam gali būti pritaikytas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus (šiuo atveju taikomas metinis jo dydis, toliau - MNPD). Jeigu gyventojo pajamos per mokestinį laikotarpį yra vien neapmokestinamosios (žr. Įstatymo 17 str.) ir (ar) vien iš veiklos, vykdomos turint verslo liudijimą, tai mokestiniam laikotarpiui pasibaigus jam netaikomas nei NPD, nei MNPD.

 

2. Šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–3 punktuose nustatytų kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):

1) I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;

2) II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;

3) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, – 430 litų per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais.

 

Komentaras

 

1. Per mokestinį laikotarpį individualus NPD taikomas nurodytiems nuolatiniams gyventojams, jeigu jie gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Jeigu gyventojas atitinka daugiau nei vieną iš 20 str. 2 d. 1 - 3 punktuose nustatytų kriterijų, jam taikomas didžiausias individualus NPD. Teisė į individualų NPD turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – invalidumo pažymėjimu, ištuokos liudijimu, vaiko gimimo (įvaikinimo) dokumentais ir pan.

2. Individualus NPD, susijęs su auginamų vaikų (įvaikių) skaičiumi, gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas tuos vaikus faktiškai augina. Ši nuostata taikoma abiems tėvams (įtėviams), kurie augina vaikus, pateikusiems vaikų gimimo dokumentus. Šia lengvata taip pat gali pasinaudoti vieni auginantys vaikus (įvaikius) asmenys – našlės (našliai), vieniši tėvai (įtėviai).

3. Jeigu tėvai išsituokę, faktiškai auginančiu vaikus (įvaikius) laikomas tas asmuo, su kuriuo vaikai gyvena teismo sprendimu, arba tėvų notariškai patvirtintame susitarime nurodytas asmuo (ar abu tėvai, jeigu jie taip augina vaikus), o tuo atveju, kai teismo sprendimo ar tėvų susitarimo nėra – tas asmuo, su kuriuo vaikai (įvaikiai) faktiškai gyvena. Ši nuostata taikoma asmeniui, pateikusiam vaikų gimimo (įvaikinimo) dokumentus, ištuokos liudijimą, teismo sprendimą arba jų pačių notariškai patvirtintą susitarimą.

4. Pažymėtina, kad vaiku (įvaikiu) laikomas asmuo iki 18 metų.

 

      Pavyzdys:

Tarkime, kad dirbantis II grupės invalidas augina keturis vaikus iki 18 metų. Šis asmuo savo darbdaviui pateikė prašymą jam taikyti individualų NPD. Šiuo atveju darbuotojas atitinka 20 str. 2 dalies 2 - 3 punktuose nustatytus kriterijus: yra II grupės invalidas (380 Lt), ir asmuo, auginantis 4 vaikus iki 18 metų (430 Lt + 46 Lt = 476 Lt), todėl darbuotojas gali pateikti prašymą jam taikyti 476 Lt individualų NPD. Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 Lt, todėl darbdavys, išskaičiuodamas pajamų mokestį nuo šiam darbuotojui išmokamų sumų, susijusių su darbo santykiais, atims 476 Lt individualų NPD. Pajamų mokesčio apskaičiavimas: [1000 – (430 + 46)] x 33 proc. = 172,92 Lt.

 

 

3. NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD taikomi pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1 dienos. Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos pranešimu.

 

Komentaras

 

1. Pažymime, kad nuo 2003 - 01 - 01 taikomi NPD gali būti indeksuojami tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Jeigu pasibaigus 2003 metams NPD būtų indeksuoti, tuomet indeksuoti NPD būtų pradėti taikyti nuo 2004 m. kovo mėnesio 1 dienos.

 

4. NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra Lietuvoje.

 

Komentaras

 

1. Pagal GPMĮ kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų (išskyrus tuos, kurių pajamos yra vien neapmokestinamos ir (ar) vien iš veiklos, vykdomos turint verslo liudijimą), turi galimybę pasinaudoti NPD ir tokiu būdu sumažinti pajamų mokesčio bazę. NPD yra pagrindinis ir individualus. Per mokestinį laikotarpį NPD kas mėnesį gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu gyventojas gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Jeigu gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna vien kitokių rūšių pajamas, NPD gali būti pritaikytas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus (šiuo atveju taikomi MNPD). Jeigu gyventojo pajamos per mokestinį laikotarpį yra vien neapmokestinamosios (žr. Įstatymo 17 str. komentarą) ir (ar) vien iš veiklos, vykdomos turint verslo liudijimą, tai jam mokestiniam laikotarpiui pasibaigus netaikomas nei NPD, nei MNPD.

2. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę pasinaudoti NPD tik tuo atveju, jeigu jis gauna iš Lietuvos pajamų šaltinio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, tačiau tokiems asmenims taikomas tik pagrindinis NPD.

 

5. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.

 

Komentaras

 

1. Per mokestinį laikotarpį iš gyventojo pajamų NPD atimamas tik vienoje darbovietėje. Gyventojas, norėdamas, kad iš jo darbo užmokesčio būtų atimamas jam taikytinas NPD kas mėnesį, privalo pajamų, susijusių su darbo santykiais, gavimo vietoje pateikti atitinkamą laisvos formos prašymą (dėl pagrindinio ar individualaus ir papildomo NPD taikymo). Jeigu gyventojas tuo pačiu metu gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš daugiau nei vieno pajamų šaltinio, jis privalo pasirinkti vieną darbovietę, kurioje būtų taikomas atitinkamas NPD. Kitose darbovietėse jo gaunamas darbo užmokestis pajamų mokesčiu apmokestinamas nuo visos darbo užmokesčio sumos.

2. Pažymėtina, kad gyventojas pats atsakingas už prašymo taikyti NPD pateikimą, t.y. pateikęs prašymą daugiau nei vienai darbovietei arba prašyme nurodęs jam nepriklausantį NPD ar PNPD, atsakomybė už nesumokėtą ar sumokėtą per mažą pajamų mokestį tenka gyventojui.

3. Tuo atveju, kai gyventojas darbovietę keičia mėnesio bėgyje, jis privalo informuoti naująjį darbdavį (t.y. pateikti pažymą iš ankstesnės darbovietės), koks NPD ir PNPD tą mėnesį jam buvo taikomas ankstesnėje darbovietėje. Jeigu ankstesnėje darbovietėje gyventojui nebuvo pritaikytas visas to mėnesio NPD (ir PNPD), ta likusi jo dalis gali būti pritaikyta naujoje darbovietėje apskaičiuojant pajamų mokestį nuo už to mėnesio likutį išmokamų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančių pajamų.

4. Tuo atveju, jeigu gyventojas iki 2003 - 01 - 01 darbdaviui, iš kurio jis gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kuris iki 2003 - 01 - 01 jam taikė pajamų neapmokestinamąjį minimumą pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, nepateikia prašymo taikyti NPD, tačiau nepateikia ir atsisakymo jį taikyti, tuomet darbdavys, turėdamas dokumentus, patvirtinančius, kad ši darbovietė yra pagrindinė (darbo sutartį arba paties darbuotojo pareiškimą), turi teisę laikyti, kad prašymas taikyti NPD yra pateiktas, tačiau šiuo atveju galima taikyti tik pagrindinį NPD (iki gyventojas pateiks prašymą dėl individualaus NPD ir (ar) PNPD taikymo).

 

6. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.

 

Komentaras

 

            1. 29 Lt papildomas NPD - už vaikus (įvaikius) - yra 0,1 pagrindinio NPD (290 Lt) per mėnesį už vaiką. Pažymėtina, kad šis dydis yra nustatytas būtent už auginamus vaikus (įvaikius). PNPD gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas vaikus faktiškai augina.

            2. Tuo atveju, kai tėvai išsituokę arba gyvena skyriumi, faktiškai auginančiu vaiką laikomas tas asmuo, su kuriuo vaikas gyvena pagal teismo sprendimą, arba tėvų notariškai patvirtintame susitarime nurodytas asmuo (ar abu tėvai, jeigu jie taip augina vaiką), o tuo atveju, kai teismo sprendimo ar tėvų susitarimo nėra – tas asmuo, su kuriuo vaikai (įvaikiai) faktiškai gyvena. Ši nuostata taikoma asmeniui, pateikusiam vaikų gimimo (įvaikinimo) dokumentus, ištuokos liudijimą, teismo sprendimą arba jų pačių notariškai patvirtintą susitarimą.

 

7. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas augina vaikus (įvaikius) vienas, tokiam gyventojui taikomas visas PNPD.

 

Komentaras

 

1. Per mokestinį laikotarpį PNPD nuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas toje pačioje vietoje, kurioje taikomas NPD.

2. Per mokestinį laikotarpį PNPD taikomas per pusę abiems faktiškai auginantiems vieną arba du vaikus (įvaikius) tėvams (įtėviams), t.y. už kiekvieną vaiką po 0,05 pagrindinio NPD. Šiuo atveju tėvai (įtėviai), pateikdami darbdaviui laisvos formos prašymą, kartu pateikia ir vaiko gimimo (įvaikinimo) dokumentų nuorašą. Tais atvejais, kai tėvai (įtėviai) gyvena nesusituokę, išsituokę arba skyrium, tačiau vaikus (įvaikius) augina kartu, pastaroji nuostata taikytina ir jiems, jeigu darbdaviui pateikiami atitinkami dokumentai, t.y. jei pateikiamas teismo sprendimas arba tėvų notariškai patvirtintas susitarimas, kuriame nurodyta, kad jie abu augina vaikus (įvaikius).

3. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam metų bėgyje taikomas visas PNPD, t.y. už kiekvieną vaiką - po 29 Lt PNPD. Šia lengvata gali pasinaudoti vieni auginantys vaikus (įvaikius) asmenys – našlės (našliai), vieniši tėvai (įtėviai). Šiuo atveju darbdaviui gali būti pateikiami atitinkami dokumentai: vaiko gimimo (įvaikinimo) dokumentai, žyma asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės metrikacijos pažyma apie šeimyninę padėtį, mirties liudijimas, teismo sprendimas dėl sutuoktinio pripažinimo nežinia kur esančiu ir pan. Jeigu tėvai išsituokę, faktiškai auginančiu vaikus laikomas tas asmuo, su kuriuo vaikai gyvena pagal teismo sprendimą, arba tėvų notariškai patvirtintame susitarime nurodytas asmuo, o tuo atveju, kai teismo sprendimo ar tėvų susitarimo nėra – tas asmuo, su kuriuo vaikai (įvaikiai) faktiškai gyvena. Ši nuostata taikoma asmeniui, pateikusiam vaikų gimimo (įvaikinimo) dokumentus, ištuokos liudijimą, teismo sprendimą arba jų pačių notariškai patvirtintą susitarimą. Kai PNPD buvo taikomas vienam iš tėvų (įtėvių), kuris faktiškai auginą vaiką (įvaikį), ir jis sudaro naują santuoką, o vaikas neįvaikinamas, šiam asmeniui, auginančiam vaiką (įvaikį), ir toliau taikomas visas PNPD.

 

Pavyzdžiai:

1. Tarkime, kad darbuotoja darbdaviui pateiktame prašyme nurodė, kad viena augina vaiką iki 18 metų. Darbuotojos mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 Lt. Šiuo atveju darbuotoja turi teisę į pagrindinį NPD (290 Lt) ir papildomą NPD (29 Lt). Vadinasi, darbdavys, išskaičiuodamas pajamų mokestį nuo jai išmokamų sumų, susijusių su darbo santykiais, atims pagrindinį NPD (290 Lt) ir PNPD (29 Lt). Pajamų mokesčio apskaičiavimas: [1000 – (290 + 29)] x 33 proc. = 224,73 Lt.

 

2. Tarkime, kad darbuotojas, darbdaviui pateikęs prašymą, yra II grupės invalidas ir kartu su žmona augina du vaikus iki 18 metų. Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 Lt. II grupės invalidas, turi teisę į 380 Lt individualų NPD, ir kaip asmuo (tėvas), auginantis du vaikus iki 18 metų, - į PNPD (14,5 + 14,5) = 29 Lt . Pajamų mokesčio apskaičiavimas: [1000 – (380 + 29)] x 33 proc. = 195,03 Lt.

 

 

8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.

 

Komentaras

 

1. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai darbo užmokestis gaunamas už ilgesnį negu vienas mėnuo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar darbo užmokestis išmokamas už keletą nuosekliai vienas paskui kitą einančių mėnesių, ar už keletą mėnesių, tarp kurių yra laiko tarpas (pvz. už  2003 m. sausį ir tų pačių metų liepą, atlyginimas išmokamas 2003 m. rugpjūčio mėnesį). Ši nuostata taip pat taikoma ir tais atvejais, kai išmokamas iki 2003 m. apskaičiuotas darbo užmokestis – apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį taikomas pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą (toliau – FAPMLĮ) atitinkamą mėnesį taikytas neapmokestinamasis minimumas.

 

      Pavyzdys:

Tarkime, kad darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 500 Lt, jam taikomas 290 Lt NPD. Darbdavys apskaičiuotą 2002 m. lapkričio, gruodžio mėnesį ir 2003 m. sausio ir vasario mėnesį darbo užmokestį išmoka kartu su kovo mėnesio darbo užmokesčiu. Kadangi šios su darbo santykiais susijusios pajamos gaunamos už ilgesnį kaip vienas mėnuo laikotarpį, todėl kiekvienam mėnesiui tenkantis darbo užmokestis apmokestinamas atskirai taikant 2002 m. lapkričio, gruodžio mėnesį galiojusį 250 Lt pagrindinį neapmokestinamąjį minimumą (PNM) ir 2003 m. sausio, vasario, kovo mėnesį galiojusį 290 Lt pagrindinį NPD. Nagrinėjamu atveju NPD nebuvo indeksuojamas.

      Apskaičiuojamas pajamų mokestis nuo:

      2002 m. lapkričio mėnesio darbo užmokesčio: (500 Lt - 250 Lt) x 33 proc. =82,5 Lt;

      2002 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio: (500 Lt - 250 Lt) x 33 proc. = 82,5 Lt;

      2003 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio: (500 Lt - 290 Lt) x 33 proc. = 69,3 Lt;

      2003 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio: (500 Lt - 290 Lt ) x 33 proc. = 69,3 Lt ;

      2003 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio: (500 Lt - 290 Lt Lt) x 33 proc. = 69,3 Lt ;

      Bendra pajamų mokesčio suma nuo visos išmokėtos sumos: 372,90 Lt.

 

 

2. Darbo užmokestis ir atlyginimas už atostogas, tenkantis mėnesiui, kurį prasideda atostogos, apmokestinamos nuo bendros sumos, o kitam mėnesiui apskaičiuotas atlyginimas už atostogas, atskaičius tą mėnesį galiojantį NPD, apmokestinamas atskirai. Pasibaigus atostogoms ir priskaičiavus darbo užmokestį už likusias tą mėnesį darbo dienas, pajamų mokestis perskaičiuojamas nuo bendros to mėnesio uždarbio ir atostoginių sumos, atėmus anksčiau išskaičiuotą mokesčio sumą. Kai atostogos įstatymų nustatyta tvarka trunka kelis kalendorinius mėnesius, kiekvienam mėnesiui priskaičiuota atlyginimo už atostogas suma apmokestinama atskirai. Per atostogų laikotarpį pasikeitus NPD, pajamų mokestis perskaičiuojamas.

 

Pavyzdys:

Tarkime, kad darbdavys darbuotojui taiko 290 Lt NPD. Darbuotojas atostogauja nuo 2003 - 01 - 20 iki 2003 - 02 - 10. Sausio mėnesio darbo užmokestis sudaro 1400 Lt, atlyginimas už visas atostogas sudaro 1900 Lt: sausio mėnesio atlyginimas už atostogas sudaro 1000 Lt, o vasario mėnesio atlyginimas už atostogas sudaro 900 Lt . Pajamų mokestis nuo atlyginimo už atostogas pirmiausia skaičiuojamas nuo sausio mėnesio pajamų:

[(1400 + 1000) – 290] x 33/100 = 696,30 Lt

Pajamų mokestis nuo vasario mėnesio atlyginimo už atostogas apskaičiuojamas atskirai:

(900 – 290) x 33/100 = 201,30 Lt

Pasibaigus atostogoms, darbuotojas vasario mėnesį dar gauna 1300 Lt darbo užmokestį, todėl pajamų mokestis už vasario mėnesį perskaičiuojamas nuo bendros to mėnesio uždarbio ir atostoginių sumos atėmus anksčiau išskaičiuotą mokesčio sumą:

[(900 + 1300) – 290] x 33/100 = 630,30 – 201,30 = 429 Lt

 

 

9. Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.

 

Komentaras

 

1. Atsiradus arba pasibaigus teisei gyventojui taikyti individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą mėnesį nei atsirado arba pasibaigė teisė juos taikyti gyventojo gautų pajamų. Šiuo atveju nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti patikslintą prašymą ar kitaip patikslinti anksčiau pateiktojo prašymo duomenis.

 

Pavyzdys:

            Tarkime, kad pagal darbdaviui pateiktus dokumentus darbuotojas tapo I grupės invalidu 2003 m. kovo mėnesį. Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 Lt. Tuomet darbdavys jam taikytiną individualų NPD (430 Lt) pradės taikyti nuo balandžio mėnesio, t.y. iš darbuotojo balandžio mėnesį gautų pajamų pirmą kartą bus atimamas individualus NPD (430 Lt).

Pajamų mokesčio apskaičiavimas: (1000 – 430) x 33 proc. = 188,10 Lt.

 

 

10. Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD ir jo sutuoktiniui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD, netaikytus apskaičiuojant to sutuoktinio apmokestinamąsias pajamas, ir atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.

 

Komentaras

 

1. Nuo per mokestinius metus gautų pajamų apskaičiuojant nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamų mokestį gali būti atimamas taikytinas MNPD, todėl jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį negalėjo pasinaudoti teise atimti NPD (nes negavo pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais) ar šia teise pasinaudojo nepilnai (nes mokestinio laikotarpio kalendorinio mėnesio pajamos, susijusios su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, yra per mažos), ši teisė realizuojama mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. MNPD yra atitinkamo dydžio, į kurį gyventojas turėjo teisę mokestinio laikotarpio eigoje.

 

Pavyzdžiai:

            1. Tarkime, kad gyventojas per mokestinį laikotarpį tik iš individualios veiklos gavo 12000 Lt pajamų. Pajamos apmokestinamos pagal 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, gyventojas, pateikęs savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją, galės iš 12000 Lt gautų pajamų atimti jam taikytiną 3480 Lt MPND ir apskaičiuos pajamų mokestį:

            [(12000 – (12 x 290)] x 15/100 = 1278 Lt.

 

            2. Tarkime, kad darbuotojas, darbovietėje pradėjęs dirbti nuo 2003 - 01 - 01, auginantis keturis vaikus iki 18 metų, savo darbdaviui pateikė prašymą dėl individualaus NPD taikymo ir teisę į šią lengvatą įrodančius dokumentus. Šiuo atveju darbuotojui taikomas padidintas individualus NPD, kuris lygus 430 Lt + 46 Lt = 476 Lt . Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 430 Lt.

            Darbdavys, pritaikęs 476 Lt NPD, išmokėdamas darbo užmokestį, pajamų mokesčio neišskaičiuos.

            Balandžio 7 dieną darbdavys skyrė darbuotojui ketvirtinę 1500 Lt premiją, kuri išmokama kartu su kovo mėnesio 430 Lt darbo užmokesčiu. Darbdavys apskaičiuotą kovo mėnesio išmoką apmokestina pajamų mokesčiu:

            [(430 + 1500) - 476 ] x 33/100 = 479,82 Lt.

Tarkime, kad šiuo atveju darbuotojas per kalendorinius metus uždirbo metinių pajamų: (430 x 12) + 1500 = 6660 Lt. Nuo minėtų pajamų buvo išskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas 479,82 Lt pajamų mokestis. Šiuo atveju gyventojas, pateikdamas metinę pajamų deklaraciją, galės pajamų mokestį perskaičiuoti nuo visų savo metinių pajamų: [6660 – (476 x 12)] x 33/100 = 312,84 Lt. Per mokestinį laikotarpį sumokėtas 479,82 Lt pajamų mokestis. Gyventojo pajamų mokesčio permoka bus lygi: 479,82 - 312,84 = 166,98 Lt. Ją gyventojas galės susigrąžinti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kai pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, jis pateiks metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

 

            3. Tarkime, kad darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 500 Lt, nuo 2003 - 01 - 01 jam taikomas 290 Lt NPD. Darbdavys apskaičiuotą 2002 m., lapkričio, gruodžio mėnesį darbo užmokestį išmokėjo 2003 metais. Šiuo atveju darbuotojo darbo užmokestis apmokestinamas atskirai taikant 2002 m. lapkričio, gruodžio mėnesį galiojusį 250 Lt pagrindinį neapmokestinamąjį minimumą (PNM) ir 2003 m. sausio – gruodžio mėnesiais galiojusį 290 Lt pagrindinį NPD.

      Šiuo atveju darbuotojas per 2003 kalendorinius metus gavo pajamų (500 x 12) = 6000 Lt ir jam papildomai buvo sumokėta darbo užmokesčio skola už 2002 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį (500 + 500) = 1000 Lt. Šiuo atveju gyventojo MNPD sudarys 14 dydžių – 12 NP dydžių, nustatytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir 2 pagrindiniai neapmokestinamieji dydžiai nustatyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme. Bendra pajamų mokesčio suma nuo visos metinės išmokėtos sumos bus: 7000 – (500 + 3480) x 33/100 = 996,60 Lt .

 

 

2. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad tuo atveju, jeigu per mokestinį laikotarpį vienas iš sutuoktinių gavo nepakankamai pajamų, kad galėtų prisitaikyti metinį NPD (pvz., laikinai nedirbo, gavo nepakankamai apmokestinamųjų pajamų), tai kitas sutuoktinis turi teisę iš savo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimti metinio NPD dalį, kuria sutuoktinis nepasinaudojo. Šia lengvata bus galima pasinaudoti pasibaigus mokestiniams metams, kai gyventojai pateiks metines pajamų mokesčio deklaracijas (jas šiuo atveju privalo pateikti abu sutuoktiniai). Jeigu vienas sutuoktinis per mokestinį laikotarpį gavo vien neapmokestinamąsias pajamas ir (ar) pajamas iš veiklos, vykdytos turint verslo liudijimą, arba negavo jokių pajamų, t.y. jis neturi teisės prisitaikyti jokio NPD (jis netaikytinas), tai gavęs apmokestinamųjų pajamų sutuoktinis turi teisę atimti tik savo metinį NPD.

 

Pavyzdžiai:

1. Tarkime, kad gyventoja dirba tik viename darbe ir jos mėnesinis darbo užmokestis yra 250 Lt. Gyventoja darbdaviui pateikė prašymą taikyti 290 Lt NPD. Darbdavys, pritaikęs 290 Lt NPD, išmokėdamas darbo užmokestį, pajamų mokesčio neišskaičiuos.

Metų bėgyje gyventoja gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų: (250 x 12) = 3000 Lt .

Metinis pagrindinis NPD (290 x 12) = 3480 Lt .

Iš viso per mokestinį laikotarpį gyventojai nebuvo pritaikytas MNPD (40 x 12) = 480 Lt.

Jos vyras per mokestinį laikotarpį vien iš individualios veiklos gavo 12000 Lt pajamų. Iš šios veiklos jis atima leidžiamus atskaitymus (8000 Lt), todėl šios pajamos apmokestinamos pagal 33 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, abu sutuoktiniai pateikė savo metines pajamų mokesčio deklaracijas. Šiuo atveju sutuoktinis nuo visų savo metinių pajamų galės apskaičiuoti pajamų mokestį, pritaikydamas savo MNPD (12 x 290) = 3480 Lt ir žmonos nepritaikytą 480 Lt MNPD.

Apskaičiuojamas pajamų mokestis: [12000 – (3480 + 480 + 8000)] x 33 proc. = 13,20 Lt.

 

            2. Tarkime, kad gyventoja niekur nedirba. Ji gauna vien neapmokestinamas pajamas – pensiją, todėl jai netaikomas joks NPD. Jos vyras taip pat pensininkas, bet per mokestinį laikotarpį gavo iš individualios veiklos 8 000 Lt pajamų. Šios vyro pajamos apmokestinamos pagal 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, vyras, pateikęs savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją, galės iš 8000 Lt gautų pajamų atimti tik jam taikytiną 3480 Lt MNPD ir apskaičiuos pajamų mokestį: (8000 –3480) x 15/100 = 678 Lt.

 

            3. Tarkime, kad per mokestinį laikotarpį abu sutuoktiniai gauna pajamas tik iš veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimus. Šiuo atveju jie neturi teisės prisitaikyti jokio NPD (šioms pajamoms jis netaikytinas).

 

 

11. Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. MPNPD tėvams (įtėviams) taikoma jų pasirinktu santykiu. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.

 

Komentaras

 

1. Kadangi PNPD yra nustatytas už auginamą vaiką, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato mechanizmą tokiam minimumui išnaudoti, jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) juo naudotis negalėjo (nes gavo vien kitas nei susijusias su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamas arba negavo pajamų, arba gavo vien neapmokestinamas pajamas ir (ar) pajamas iš veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimą) arba tėvai (įtėviai) negalėjo pilnai išnaudoti mokestinio laikotarpio eigoje (pvz., vienas iš tėvų gavo nepakankamai pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių). Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikomas metinis PNPD dydis atimamas iš tėvų (įtėvių) pajamų jų pasirinktu santykiu.

 

Pavyzdžiai:

 

1. Tarkime, kad dirbantis II grupės invalidas kartu su žmona augina du vaikus. Žmona gauna vien neapmokestinamas pajamas – 0,75 MGL dydžio šeimos pašalpą už vaikų auginimą iki 3 metų. Vyro mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 Lt. Jis, kaip II grupės invalidas, turi teisę į 380 Lt individualų NPD ir kaip tėvas, auginantis du vaikus iki 18 metų, - į PNPD (14,5 + 14,5) = 29 Lt.  Pajamų mokesčio apskaičiavimas: [1000 – (380 + 29)] x 33 proc. = 195,03 Lt .

Per mokestinį laikotarpį vyras uždirbo metinių pajamų: (1000 x 12) = 12000 Lt. Nuo minėtų pajamų buvo išskaičiuota ir į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis: (195,03 x 12) = 2340,36 Lt. Žmona per mokestinius metus nepasinaudojo MPNPD (29 x 12) = 348 Lt, nes šioms pajamoms jis netaikomas. Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, abiems sutuoktiniams pateikus metines pajamų mokesčio deklaracijas, vyras galės atimti žmonai taikytiną nepanaudotą 348 Lt MPNPD iš visų savo metinių pajamų ir perskaičiuoti pajamų mokestį: [12000 – (4908 + 348)] x 33 proc. =   2225,52 Lt. Vyro pajamų mokesčio permoka bus lygi: 2340,36 – 2225,52 = 114,84 Lt. Ją vyras gali susigrąžinti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

2. Tarkime, kad darbuotojas kartu su žmona augina du vaikus iki 18 metų. Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 Lt. Šiuo atveju gyventojas turi teisę į pagrindinį NPD (290 Lt) ir kaip asmuo (tėvas), auginantis du vaikus iki 18 metų, į PNPD (14,5 + 14,5) = 29 Lt . Pajamų mokesčio apskaičiavimas: (1000 – 319) x 33 proc. = 224,73Lt.

            Per mokestinius metus vyras uždirbo metinių pajamų: (1000 x 12) = 12000 Lt. Nuo minėtų pajamų buvo išskaičiuota ir į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis: (224,73 x 12) = 2696,76 Lt.  Jam buvo pritaikytas visas jo MNPD ir MPNPD.

            Per mokestinius metus jo žmona gavo 12000 Lt pajamų iš veiklos, vykdomos pagal verslo liudijimą. Žmona mokestinio laikotarpio eigoje teise iš savo pajamų atimti PNPD nepasinaudojo, nes šioms pajamoms jis netaikytinas. Kadangi PNPD yra nustatytas už vaikų auginimą, todėl metams pasibaigus, abiems sutuoktiniams pateikus metines pajamų mokesčio deklaracijas, vyras galės atimti žmonos nepasinaudotą MPNPD (29 x 12) = 348 Lt iš visų savo metinių pajamų ir perskaičiuoti pajamų mokestį: [12000 – (3828+348)] x 33 proc.=2581,92 Lt. Vyro pajamų mokesčio permoka bus lygi: 2696,76 – 2581,92 = 114,84 Lt. Ją gyventojas galės susigrąžinti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

            3. Tarkime, kad vyras ir žmona augina du vaikus iki 18 metų. Per mokestinį laikotarpį abu sutuoktiniai gauna pajamas tik iš individualios veiklos. Sutuoktiniai tarpusavyje susitarė, kad metams pasibaigus, abiems vaikams taikytiną MPNPD (29 x12) x 2 = 696 Lt savo pajamoms pritaikys vyras. Jis per mokestinį laikotarpį iš savo individualios veiklos gavo 10 000 Lt ir iš šių pajamų atima 2000 Lt (leidžiamus atskaitymus). Šios pajamos apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą.

            Žmona iš savo individualios veiklos gavo 12 000 Lt. Ji iš šių pajamų neatima leidžiamų atskaitymų ir gautas pajamas apmokestina taikydama 15 proc. tarifą.

      Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, abiems sutuoktiniams pateikus metines pajamų mokesčio deklaracijas, vyras iš visų savo metinių pajamų galės atimti jam taikytiną 3480 Lt MNPD (290 x 12) ir abiems tėvams taikytiną 696 Lt MPNPD ir nuo savo gautų pajamų apskaičiuos pajamų mokestį:[10000 – (3480 + 696)] x 33 proc.=1921,92 Lt. Žmona, pateikusi metinę pajamų mokesčio deklaraciją, atėmusi iš visų savo metinių pajamų jai taikytiną 3480 Lt MNPD (290 x 12), pajamų mokestį apskaičiuos: (12000 – 3480) x 15 proc. = 1278 Lt.

 

      4. Tarkime, kad niekur nedirbantys sutuoktiniai augina du vaikus iki 18 metų ir gauna vien tik neapmokestinamas pajamas – – bedarbio pašalpas (todėl jiems netaikomas joks NPD ir PNPD). Vyras per mokestinį laikotarpį fiziniam asmeniui už 20000 Lt pardavė nuosavybės teise priklausiusį 2002 metais įsigytą automobilį. Automobilio įsigijimo kaina 10000 Lt (vyras turi šio automobilio įsigijimo išlaidas patvirtinančius dokumentus). Šios vyro pajamos apmokestinamos pagal 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, vyras, pateikiamoje savo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje iš 20000 Lt automobilio pardavimo pajamų atėmęs 10000 Lt automobilio įsigijimo kainą, taip pat atėmęs pačiam vyrui taikytiną 3480 Lt MNPD ir abiems tėvams taikytiną MPNPD [(29 x12) x 2 = 696 Lt], galės apskaičiuoti pajamų mokestį: [20000 – (10000 + 3480 + 696)] x 15/100 = 873,6 Lt.

 

12. Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD), negrąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.

 

Komentaras

 

1. Jeigu apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas ir iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD) susidaro neigiamas skirtumas, tai jis gyventojui negrąžinamas ir į kitus metus neperkeliamas.

 

      Pavyzdys:

      Tarkime, kad darbuotojas dirbo darbovietėje iki 2003 - 04 - 30. Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 400 Lt . Darbuotojas darbdaviui pateikė prašymą taikyti pagrindinį NPD.

      Apskaičiuojamas pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio: (400 – 290) x 33/100 = 36,3 Lt.

      Darbdavys su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitė jo atleidimo dieną. Darbuotojui išmokėjo  400 Lt darbo užmokestį, 500 Lt išeitinę pašalpą, 100 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

      Apskaičiuota balandžio mėnesio su darbo santykiais susijusi išmoka apmokestinama pajamų mokesčiu: [(400 + 500 + 100) - 290] x 33/100 = 234,30 Lt.

      Iš viso gyventojas gavo pajamų: [(400 x 4) + 500 + 100] = 2200 Lt .

      Iš viso gyventojas sumokėjo pajamų mokesčio:(36,3 x 3) + 234,30 = 343,20 Lt .

      Tarkime, kad gyventojas daugiau niekur nedirbo. Vadinasi, per kalendorinius metus jis gavo 2200 Lt metinių pajamų ir į biudžetą sumokėjo 343,20 Lt pajamų mokestį. Jeigu gyventojas pritaikys jam taikytiną 3480 Lt pagrindinį MPND (290 x 12), tuomet jam nuo visų savo 2200 Lt metinių pajamų mokėti pajamų mokesčio nereikėtų. Gyventojas permokėtą 343,20 Lt metinę pajamų mokesčio sumą galės susigrąžinti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kai pasibaigus mokestiniam laikotarpiui jis pateiks metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Šiuo atveju susidaręs neigiamas skirtumas iš pajamų atėmus pagrindinį MPND (2200 – 3480) = - 1280 Lt negrąžinamas ir į kitus metus neperkeliamas, t.y. nuo šios sumos apskaičiuotas pajamų mokestis 1280 x 33/100 = 422,40 Lt gyventojui nebus grąžinamas ir į kitus metus neperkeliamas.


Atgal

Prisegti failai 
  20 str..doc