Naujienos DUK Dokumentai Paieška Prenumerata
  Temos
  dėl komandiruočių sąnaudų ir komandiruočių kompensacijų dydžių, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu
Registracijos Nr. (18.09-25-1)-R-3729       2004-04-08

I. KOMANDIRUOČIŲ SĄNAUDOS, KURIOS PRISKIRIAMOS RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMIEMS ATSKAITYMAMS

Pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 17 straipsnio nuostatas, komandiruočių sąnaudos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. PMĮ 21 straipsnyje nustatyti 3 reikalavimai taikomi komandiruočių sąnaudoms, kurių turi laikytis įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną.

Pirmasis reikalavimas. Komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Komandiruote taip pat laikomas individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio darbo bei apmokėjimo už darbą tvarka nustatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, išvykimas iš nuolatinės darbo vietos darbo funkcijoms atlikti.

Vadinasi, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš įmonės pajamų gali būti atskaitomos tik įmonės darbuotojų, individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių komandiruočių sąnaudos. Valdymo organų nariams, kurie nėra sudarę darbo sutarčių su įmone, kompensuotos komandiruočių išlaidos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikomos komandiruočių sąnaudomis.

Antrasis reikalavimas. Komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje (vietovėse) užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis). Vadinasi, darbuotojas komandiruotėje į vieną užsienio valstybę gali būti ne daugiau kaip 183 dienas. Šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams, kadangi jų darbas yra susijęs su važinėjimu.

Darbuotojams, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ir dėl to padidėja jų išlaidos, išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 patvirtintą Kompensuojamų išmokų dydį ir mokėjimo tvarką (Žin., 2003, Nr. 11-413).

Trečiasis reikalavimas. Komandiruočių sąnaudų atskaitomų iš pajamų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nuo 2003 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių komandiruočių sąnaudos atskaitomos iš pajamų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 ,,Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-396) patvirtintą Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarką (toliau – Tvarka).

Tvarkos 12 punkte nustatyta, kad siuntimas į komandiruotę turi būti įformintas vieneto administracijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) įsakymu (sprendimu) arba individualios įmonės savininko įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodytas komandiruotės tikslas, vieta (vietos), komandiruotės trukmė ir numatomos apmokėti išlaidų rūšys. Jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, įsakyme turi būti nurodyta buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė, t. y. kiek dienų įmonės darbuotojas kiekvienoje užsienio valstybėje praleis. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių darbuotojas komandiruotėje faktiškai užtruko trumpiau ar ilgiau, nei buvo numatyta komandiruotės įsakyme, arba keičiasi kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai būtų dienų skaičius nei buvo nurodyta komandiruotės įsakyme, tai, įmonės darbuotojui grįžus iš užsienio komandiruotės, įmonės vadovas gali patikslinti komandiruotės įsakymą pagal faktiškai kiekvienoje užsienio valstybėje komandiruotėje būtas dienas.

II. KOMANDIRUOTĖS UŽSIENYJE

Komandiruočių į užsienį sąnaudos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų priskiriamos vadovaujantis minėtu Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintos Tvarkos II dalies Komandiruotės į užsienį nuostatomis.

1. DIENPINIGIŲ IŠLAIDOS

Užsienio komandiruotės dienpinigių išlaidos, apskaičiuotos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas, t. y. už išvykimo iš Lietuvos ir atvykimo į ją dienas) neviršijant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 160 ,,Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 ,,Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 58-2374) nustatytų dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Vadinasi, nuo 2003 m. mokestinio laikotarpio pradžios, įmonės darbuotojui ir už atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dieną dienpinigiai išmokėti pagal užsienio šalies, iš kurios atvykstama, dienpinigių normą priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Tais atvejais, kai vykstama vienai dienai į užsienio komandiruotę, tai ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami dienpinigiai, išmokami už vieną dieną, taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintą tos šalies dienpinigių normą.

Jeigu komandiruotės įsakyme nurodyta, kad komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena.

Pavyzdžiai

1. Įmonės pavedimu įmonės darbuotojas siunčiamas 11 dienų į užsienio komandiruotę. Komandiruotės įsakyme nurodyta, kad jis penkias dienas bus Lenkijos Respublikoje, tris dienas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tris dienas Austrijos Respublikoje. Pervažiavus Lenkijos Respublikos sieną už Lenkijos Respublikoje būtas dienas dienpinigiai priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams neviršijant Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos dienpinigių normos Lenkijos Respublikoje, pervažiavus Vokietijos Federacinės Respublikos sieną - neviršijant patvirtintos šios šalies dienpinigių normos, pervažiavus Austrijos Respublikos sieną - neviršijant šios šalies dienpinigių normos. Grįžtama į Lietuvą iš komandiruotės per vieną dieną, todėl ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriami dienpinigiai, neviršijant dienpinigių normos tos užsienio valstybės, iš kurios atvykstama. Šiuo atveju, kai grįžtant pervažiuojama Lietuvos Respublikos siena, dienpinigiai priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams neviršijant Austrijos Respublikos dienpinigių normos.

2. Komandiruotės įsakyme nurodyta, kad įmonės darbuotojas siunčiamas į komandiruotę trims dienoms Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir keturioms dienoms Prancūzijos Respublikoje. Darbuotojas į komandiruotę vyksta įmonės automobiliu. Komandiruotės įsakyme yra numatyta, kad darbuotojas į Vokietijos Federacinę Respubliką nuvyks per 1 dieną, o iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką sugrįš per 2 dienas. Kadangi darbuotojas, vykdamas į Vokietijos Federacinę Respubliką, kelionėje faktiškai sugaišo 1 dieną, kaip yra numatyta komandiruotės įsakyme, tai už šią dieną darbuotojui mokami dienpinigiai priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams neviršijant Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos Vokietijos Federacinės Respublikos dienpinigių normos, o pervažiavus Prancūzijos Respublikos sieną ir už dienas, būtas Prancūzijos Respublikoje, mokami dienpinigiai priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams neviršijant šios šalies dienpinigių normos. Kadangi komandiruotės įsakyme yra nurodyta, kad darbuotojas į Lietuvą grįžta iš Prancūzijos Respublikos, tai už dvi dienas, kurias darbuotojas faktiškai sugaišo kelyje, dienpinigiai priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams pagal tos šalies dienpinigių normą, iš kurios darbuotojas grįžta, t. y. pagal Prancūzijos Respublikos dienpinigių normą.

Tuo atveju, kai Lietuvos įmonės vykdo veiklą užsienyje, tai laikoma, kad darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra Lietuvos įmonėje. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos įmonėms, kurių darbuotojai vyksta į tarnybines komandiruotes iš nuolatinių darbo vietų (iš nuolatinių buveinių ar kitų Lietuvos įmonių nesavarankiškų struktūrinių padalinių, esančių užsienyje), taip pat taikomos Tvarkos II dalies Komandiruotės į užsienį nuostatos.

Tuo atveju, kai Lietuvos įmonių nuolatinės buveinės ar kito nesavarankiško padalinio užsienio valstybėje darbuotojas vyksta komandiruotės tikslais į Lietuvą, taikomos Tvarkos III dalies Komandiruotės Lietuvos Respublikos teritorijoje nuostatos, t. y. ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirti dienpinigiai, mokami už komandiruotės dienas (įskaitant išvykimo iš tos užsienio valstybės ir grįžimo į ją dienas), neviršijant dienpinigių Lietuvoje normos. Jeigu toks darbuotojas vyksta komandiruotės tikslais toje užsienio valstybėje, kurioje yra Lietuvos įmonių nuolatinės buveinės ar kitas nesavarankiškas struktūrinis padalinys, arba į kitą užsienio valstybę, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami dienpinigiai, mokami už komandiruotės dienas, neviršijant dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normų.

Pavyzdžiai

1. Lietuvos įmonė turi nuolatinę buveinę Rygoje. Darbuotojas 2003 m. vasario mėn. iš nuolatinės buveinės Rygoje 10 dienų vyksta į komandiruotę Lietuvoje. Kadangi darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra Lietuvos įmonės nuolatinėje buveinėje, tai dienpinigiai apskaičiuoti neviršijant Lietuvos Respublikos dienpinigių normos (31,25 Lt), t. y. 312,50 Lt (31,25 Lt x 10) priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

2. Lietuvos įmonė turi nuolatinę buveinę Taline. Darbuotojas 2003 m. kovo mėn. 5 dienoms vyko į komandiruotę Rygoje. Šiuo atveju dienpinigiai, apskaičiuoti neviršijant Rygos dienpinigių normos (finansų ministro patvirtinta Rygos dienpinigių norma -112 Lt), t. y. 560 Lt (112 Lt x 5) priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami dienpinigiai pagal dienpinigių normą, padidintą 100 procentų, tais atvejais, kai į komandiruotę vyksta įmonės administracijos vadovas, kuris nėra tos įmonės dalyvis, ar individualios įmonės savininkas arba ūkinės bendrijos tikrasis narys, jeigu šioje individualioje įmonėje arba ūkinėje bendrijoje nėra administracijos vadovo.

Vadinasi, jeigu įmonės administracijos vadovas yra tos įmonės dalyvis, tai ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik dienpinigius, apskaičiuotus pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių normas. Apribojimas dėl 100 procentų padidintos dienpinigių normos įmonės administracijos vadovams buvo taikomas iki 2003 m. liepos 18 dienos.

Nuo 2003 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 914 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 71-3228) panaikino apribojamą dėl 100 procentų padidintos dienpinigių normos įmonės administracijos vadovams, kurie yra tos įmonės dalyviai. Įmonės administracijos vadovui, nepriklausomai nuo to ar jis yra tos įmonės dalyvis, ar ne, dienpinigiai apskaičiuoti pagal 100 procentų padidintą dienpinigių normą priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Pavyzdžiai

1. Įmonės A administracijos vadovas, kuris yra tos įmonės A dalyvis (turi įmonės A akcijų), 2003 m. kovo 3 d. siunčiamas 1 dienai atlikti tarnybinį pavedimą į Rygą, kurioje Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinta dienpinigių norma yra 112 Lt. Įmonė A administracijos vadovui moka 100 procentų padidintą dienpinigių Rygoje normą. Pagal tuo metu galiojusios Tvarkos 4 punkto nuostatas ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami dienpinigiai, neviršijantys Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos 1 dienos dienpinigių Rygoje normos (112 Lt).

2. Tos pačios įmonės administracijos vadovas, kuris kartu yra ir tos įmonės akcininkas, nuo 2003 m. liepos 20 d. iki liepos 25 d. siunčiamas atlikti tarnybinį pavedimą į Rygą ir jam įmonė moka 100 procentų padidintą dienpinigių Rygoje normą. Šiuo atveju, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriami dienpinigiai apskaičiuoti pagal 100 procentų padidintą dienpinigių Rygoje normą (112 Lt x 2) x 6 = 1344 Lt).

Jeigu komandiruotajam į užsienį įmonės darbuotojui, individualios įmonės savininkui ar ūkinės bendrijos tikrajam nariui dienpinigius skiria kita (-os) įmonė (-ės) ar asmuo (-enys), įskaitant užsienio įmones ar asmenis, tai įmonė, kurios darbuotojas, individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys komandiruojamas, iš pajamų, kaip ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, gali atskaityti tik skirtumą tarp dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintas normas, ir komandiruotajam asmeniui kitų įmonių ar asmenų skirtų dienpinigių sumos.

Pavyzdys

Įmonės darbuotojas siunčiamas 2 dienoms atlikti tarnybinį pavedimą į Rygą. Užsienio įmonė jam moka dienpinigius. Užsienio įmonė komandiruotam asmeniui iš Lietuvos už dieną moka 80 Lt dienpinigių, o Lietuvos įmonė moka 112 Lt. Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinta Rygos dienpinigių norma yra 112 Lt. Pagal Tvarkos 6 punkto nuostatas ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik Lietuvos įmonės darbuotojui už 2 komandiruotės Rygoje dienas išmokėtas dienpinigių skirtumas tarp Lietuvos įmonės už 2 dienas išmokėtos dienpinigių sumos 224 Lt (112 Lt x 2) ir užsienio įmonės šiam darbuotojui išmokėtos dienpinigių sumos 160 Lt (80 Lt x 2). Šiuo atveju, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų Lietuvos įmonė gali atskaityti tik 64 Lt (224 Lt – 160 Lt) dienpinigių sumos.

2. REGISTRAVIMOSI RENGINYJE MOKESČIO AR BILIETŲ Į RENGINĮ PIRKIMO IŠLAIDOS

Vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį - registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, ar renginio metu jos dalyviui bus suteikiamas maitinimas ar ne. Jeigu už registravimosi renginyje mokestį ar bilietą į renginį jo dalyviui suteikiamas maitinimas, tai iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų registravimosi renginyje mokesčio ar bilieto į renginį įsigijimo išlaidų, išskyrus tuos atvejus, kai šios maitinimo išlaidos dengiamos dienpinigiais. Jei registravimosi renginio mokesčio ar bilieto į renginį kainoje yra įskaičiuotas maitinimas, tai ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik 50 procentų mokesčio ar bilieto sumos.

Pavyzdžiai

1. Įmonės darbuotojas siunčiamas 4 dienoms į konferenciją Atėnuose. Konferencijos organizatoriai vienetui atsiuntė konferencijos programą, kurioje nurodyta, kad visi konferencijos dalyviai konferencijos metu gaus ir maitinimą, kuris įskaičiuotas į registravimosi mokesčio kainą, t. y. vieneto dalyviui atskirai už maitinimą mokėti nereikės. Vadovaujantis minėtos Tvarkos 2.8 p. nuostatomis, šiuo atveju iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų registravimosi renginyje mokesčio. Kadangi registravimo renginyje mokestis yra 2000 Lt, tai iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 1000 Lt (2000 Lt : 2).

2. Įmonės darbuotojas siunčiamas 2 dienoms į konferenciją Rygoje. Konferencijos organizatoriai Lietuvos įmonei atsiuntė sąskaitą dėl registravimosi renginio mokesčio, kurioje nurodyta, kad visa registravimosi renginio mokesčio suma 1000 Lt (be maitinimo) ir papildomai nurodė, kad dalyviui maitinimas gali kainuoti 300 Lt. Darbuotojui už dvi dienas Rygoje buvo išmokėta 224 Lt. (112 Lt. x 2 ) dienpinigių. Šiuo atveju ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima priskirti 1000 Lt registravimosi renginyje mokestį ir 224 Lt darbuotojui išmokėtų dienpinigių.

3. GYVENAMOJO PLOTO NUOMOS IŠLAIDOS

Gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, patirtos užsienio komandiruotės metu, atlyginamos pagal faktines išlaidas, pateikus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, patirtos užsienyje, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams neatsižvelgiant į gyvenamojo ploto nuompinigių normas užsienyje, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 160 ,,Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 ,,Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 58-2374).

Išlaidos, nesusijusios su gyvenamojo ploto nuoma, tačiau įtrauktos į apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių ar asmenų išrašytus apskaitos dokumentus (maitinimo išlaidos, neįskaitytos į apgyvendinimo kainą, ir kitos asmeninės paslaugos), negali būti atskaitomos iš pajamų, išskyrus atvejus, kai šios maitinimo išlaidos dengiamos dienpinigiais.

Pavyzdys

Įmonės darbuotojas 3 dienas buvo tarnybinėje komandiruotėje Rygoje. Grįžęs iš Rygos jis už 2 paras pateikė viešbučio, kuriame jis gyveno, apskaitos dokumentą (sąskaitą), kuriame yra atskirai nurodyta kambario nuomos kaina ir kaina už pietus. Pagal šiuos apskaitos dokumentus ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik apskaitos dokumente nurodytas kambario nuomos išlaidas už 2 paras be pietų kainos. Tačiau, jeigu darbuotojui išmokant dienpinigius už 3 komandiruotės Rygoje dienas iš jų atimama apskaitos dokumente nurodyta pietų kaina (maitinimo išlaidos) už 2 dienas, tai iš pajamų galima atskaityti visas apskaitos dokumente nurodytas kambario nuomos su pietumis išlaidas. Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinta vienos dienos Rygoje dienpinigių norma yra 112 Lt. Darbuotojo pateiktoje viešbučio sąskaitoje nurodyta pietų kaina už 2 dienas yra 100 Lt (50 Lt x 2). Darbuotojui už 2 komandiruotės Rygoje dienas buvo mokamas tik dienpinigių ir pietų kainos skirtumas, t. y. 124 Lt (112 Lt x 2 – 100 Lt), o už trečią dieną - 112 Lt. Vadinasi, dienpinigių suma už 3 dienas yra 236 Lt (124 Lt + 112 Lt).

4. KOMANDIRUOTĖS KELIONĖS IR DEGALŲ ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos faktiškai patirtos komandiruotės kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje visų rūšių transporto priemonėmis transporto išlaidos (įskaitant automobilio nuomos išlaidas), jeigu jos susijusios su komandiruotės tikslais. Užsienio komandiruotės kelionės išlaidoms taip pat priskiriamos nuvykimo visų rūšių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje į oro uostą, geležinkelio ar autobusų stotį ir parvykimo iš jų, išvykimo į komandiruotę ir parvykimo iš jos dienomis išlaidos.

Jeigu į komandiruotę buvo važiuojama įmonės transporto priemone, išnuomota ar įmonei pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone arba komandiruotojo asmens transporto priemone, tai komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Tačiau visais atvejais degalų įsigijimo išlaidas pripažįstant iš pajamų atskaitomomis komandiruotės ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais, turi būti atsižvelgiama į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir komandiruojančiojo vieneto patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų).

5. DOKUMENTŲ, SUSIJUSIŲ SU IŠVYKIMU Į UŽSIENIO KOMANDIRUOTĘ, TVARKYMO IŠLAIDOS

Užsienio komandiruočių sąnaudoms priskiriamos ir dokumentų, susijusių su išvykimu į užsienio komandiruotę, tvarkymo išlaidos, įskaitant vykstančiųjų į užsienį draudimą, kurį gali sudaryti draudimas ligos atveju, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas. Kai įmonė moka vienkartinę metinę kelionių draudimo įmoką, išlaidos komandiruotės sąnaudomis pripažįstamos kiekvieną draudimo mėnesį, t. y. bendrą draudimo įmokos sumą padalijus iš mėnesių skaičiaus. Jeigu per draudimo galiojimo laikotarpį nė vienas apdraustasis įmonės darbuotojas nevyko į komandiruotę, tai šios draudimo įmokos komandiruotės sąnaudoms nepriskiriamos. Jeigu įmonė sumoka už metinę užsienio šalies vizą, tai išlaidos komandiruotės sąnaudomis pripažįstamos už tą mėnesį, kurį įmonės pavedimu darbuotojas vyksta į tą užsienio šalį. Jeigu įmonės darbuotojas per vizos galiojimo laiką nevyko į komandiruotę toje užsienio šalyje, tai už tos šalies vizos įforminimą patirtos išlaidos nepriskiriamos komandiruotės sąnaudoms.

Užsienio komandiruočių sąnaudoms priskiriami mokėjimas už kelius, taip pat transporto priemonės draudimo bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidos.

6. RYŠIŲ (PAŠTO IR TELEKOMUNIKACIJŲ) IŠLAIDOS

Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos komandiruotės metu patirtos ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, išskyrus asmeninio pobūdžio ryšių išlaidas.

7. VALIUTOS KEITIMO KREDITO ĮSTAIGOSE IŠLAIDOS

Užsienio komandiruotės metu patirtos valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos ar jų dalis, kai ši valiuta yra skirta dienpinigiams, gyvenamojo ploto nuomos, kelionės bilietų, dokumentų tvarkymo, mokėjimo už kelius, transporto priemonės draudimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, degalų įsigijimo, ryšių, renginio mokesčio, bilietų į renginį išlaidoms apmokėti, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

8. KOMANDIRUOTĖS IŠLAIDŲ, PADARYTŲ UŽSIENIO VALIUTA, ĮVERTINIMAS

Vykstantiems į užsienio komandiruotes asmenims avansas valiuta išmokamas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintas komandiruočių normas litais, perskaičiuotas į užsienio valiutą pagal avanso išdavimo dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį. Jei komandiruotajam buvo išmokėtas avansas, tai komandiruotės išlaidos, remiantis dokumentais, įvertinamos pagal avanso išdavimo dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį. Nepanaudota avanso suma grąžinama gauta konvertuojama valiuta arba litais pagal avanso išdavimo dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį. Jei komandiruotajam avansas nebuvo išmokėtas, tai komandiruotės išlaidos, remiantis dokumentais, įvertinamos pagal išvykimo į komandiruotę dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus 22-ajam Verslo apskaitos standartui ,,Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“ (patvirtintas Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos Apskaitos instituto Standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, Žin., 2003, Nr. 20-616), visos komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, įvertinamos pagal išvykimo į komandiruotę dieną galiojantį valiutos kursą (šio Verslo apskaitos standarto 6 punktas).

Vadinasi, nuo 2004 m. sausio 1 dienos, neatsižvelgiant į tai, ar komandiruotajam avansas buvo išmokėtas ar ne, komandiruotės išlaidos, remiantis dokumentais, įvertinamos pagal išvykimo į komandiruotę dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį.

III. KOMANDIRUOTĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE

Komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąnaudos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų priskiriamos vadovaujantis minėtu Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtos Tvarkos III dalies Komandiruotės Lietuvos Respublikos teritorijoje nuostatomis.

1. DIENPINIGIŲ IŠLAIDOS

Lietuvos komandiruotės dienpinigių išlaidos, apskaičiuotos pagal Tvarkos 9 ir 10 punkte patvirtintas Lietuvos Respublikos komandiruočių dienpinigių normas, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Pažymime, kad Tvarka nenustato prievolės įmonėms mokėti Tvarkos 9 ir 10 punkte nustatyto dydžio dienpinigius, o tik reglamentuoja komandiruočių sąnaudų priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tvarką.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d. (pagal tuo metu galiojusias Tvarkos 9 punkto nuostatas), apskaičiuojant įmonių, kurių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, apmokestinamąjį pelną, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos dienpinigių išlaidos, neviršijančios sumos, kuri būtų apskaičiuota kiekvienai komandiruotės dienai, taikant 25 procentus nustatyto minimalaus gyvenimo lygio, galiojančio mokestinio laikotarpio, kurį prasidėjo komandiruotė, pirmąją dieną, sumos.

Nuo 1998 m. gegužės 1 dienos taikomas minimalus gyvenimo lygis vienam Lietuvos Respublikos gyventojui per mėnesį yra 125 Lt (nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 382; Žin., 1998, Nr. 32-869). Vadinasi, komandiruotės Lietuvos Respublikoje dienpinigių, priskiriamų ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, norma nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d. yra 31,25 Lt (125 Lt x 25%). Jeigu komandiruotė trunka tik vieną dieną, tai atskaitoma dienpinigių išlaidų suma yra lygi 50 procentų šioje Tvarkoje nustatytos dienpinigių normos, t. y. ne daugiau kaip 15,63 Lt (31,25 Lt : 2) (Tvarkos 10 punktas).

Nuo 2003 m. spalio 1 d. pasikeitus minėtos Tvarkos 9 punkto nuostatoms (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. 1133 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“), pasikeitė ir Lietuvos Respublikos dienpinigių norma. Dienpinigiai, kurie priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams kiekvienai komandiruotės dienai turi sudaryti ne daugiau kaip 12 procentų nustatyto minimalaus gyvenimo lygio.

Vadinasi, komandiruotės Lietuvos Respublikoje dienpinigių, priskiriamų ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, nuo 2003 m. spalio 1 d. norma yra 15 Lt (125 Lt x 12%), o jeigu komandiruotė trunka tik vieną dieną, ne daugiau kaip 7,50 Lt (15 Lt x 50 %).

Pavyzdys

Įmonės darbuotojas siunčiamas nuo 2003 m. rugsėjo 29 d. iki spalio 3 d. į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis Tvarkos 9 punkto nuostatomis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriami dienpinigiai už 2003 m. rugsėjo 29 d. ir 30 d., apskaičiuoti komandiruotės dienai taikant 25 procentų nustatyto minimalaus gyvenimo lygio, o už spalio 1-3 dienas komandiruotės dienas taikant 12 procentų nustatyto minimalaus gyvenimo lygio.

Jeigu komandiruotajam įmonės darbuotojui, individualios įmonės savininkui ar ūkinės bendrijos tikrajam nariui dienpinigius skiria kita (-os) įmonė (-ės) ar asmuo (-enys), įskaitant užsienio įmones ar asmenis, tai įmonė, kurios darbuotojas, individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys komandiruojamas, iš pajamų kaip ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gali atskaityti tik skirtumą tarp dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintas normas, ir komandiruotajam asmeniui kitų įmonių ar asmenų skirtų dienpinigių sumos.

2. REGISTRAVIMOSI RENGINYJE MOKESČIO AR BILIETŲ Į RENGINĮ PIRKIMO IŠLAIDOS

Vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį - registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Tačiau jeigu už registravimosi renginyje mokestį ar bilietą į renginį jo dalyviui suteikiamas maitinimas, tai iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų registravimosi renginyje mokesčio ar bilieto į renginį įsigijimo išlaidų, išskyrus tuos atvejus, kai šios maitinimo išlaidos dengiamos dienpinigiais.

3. GYVENAMOJO PLOTO NUOMOS IŠLAIDOS

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik faktiškai komandiruotės metu patirtos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, pateikus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Išlaidos nesusijusios su gyvenamojo ploto nuoma, tačiau įtrauktos į apgyvendinimo paslaugas (maitinimo išlaidos ar kitos asmeninės paslaugos) negali būti atskaitomos iš pajamų.

4. KOMANDIRUOTĖS KELIONĖS IR DEGALŲ ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos faktiškai patirtos komandiruotės kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos į nuolatinio darbo vietą visų rūšių transporto priemonėmis transporto išlaidos (įskaitant taksi išlaidas), jeigu jos susijusios su komandiruotės tikslais.

Jeigu į komandiruotę buvo važiuojama įmonės transporto priemone, išnuomota ar įmonei pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone arba komandiruotojo asmens transporto priemone, tai komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Tačiau visais atvejais degalų įsigijimo išlaidas pripažįstant iš pajamų atskaitomomis komandiruotės ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais, turi būti atsižvelgiama į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir komandiruojančiojo vieneto patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų).

5 . RYŠIŲ (PAŠTO IR TELEKOMUNIKACIJŲ) IŠLAIDOS

Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos komandiruotės metu patirtos ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, išskyrus asmeninio pobūdžio pokalbius.

6. DOKUMENTAI, KURIŲ PAGRINDU PRIPAŽĮSTAMOS KOMANDIRUOČIŲ SĄNAUDOS

Tvarkoje nustatyta, kad komandiruotės išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos komandiruočių sąnaudos, patvirtinantys dokumentai gali būti išrašyti tiek įmonės, tiek komandiruojamo asmens vardu, tačiau šie dokumentai kiekvienu atveju turi atitikti PMĮ 11 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių reikalavimus.

Pagal PMĮ 11 straipsnio 4 dalies (2002-12-05 įstatymo Nr. IX-1224 redakcija, Žin., 2002, Nr. 123-5517) nuostatas išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje.

Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai:

1) apskaitos dokumento pavadinimas;

2) ūkio subjekto surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;

3) apskaitos dokumento data;

4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;

5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų0 raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose (pagal 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1263 redakciją (Žin., 2002, NR. 123-5548)) nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai kasos aparato kvitui neprivalomi.

Nuo 2003 m. gruodžio 30 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (pagal 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakciją (Žin., 2002, NR. 123-5548)) neprivalomi ir PVM sąskaitai faktūrai.

Be šių rekvizitų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti papildomus rekvizitus, kurių pagrindu išlaidos pripažįstamos sąnaudomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gegužės 29 nutarimu Nr. 780 ,,Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 55-2185), kuris buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 2113 (Žin.,2003, Nr. 2-52) nustatė mokesčiams apskaičiuoti naudojamus apskaitos dokumentus ir jų rekvizitus.

Pagal šio nutarimo 3.3 punkto nuostatas išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, jeigu prekės ar paslaugos, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (kartu su PVM) neviršija 500 Lt. Tais atvejais, kai parduodant keleivinio transporto bilietus neprivaloma išduoti kasos aparato kvito, keleivinio transporto išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pagal teisės aktų reikalavimus atitinkančius keleivinio transporto bilietus. Ant keleivinio transporto bilieto neturi būti nurodomas pirkėjo (kliento) pavadinimas, įmonės kodas (asmens kodas).

Pažymime, kad PMĮ 11 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimai netaikomi užsienio įmonių ir fizinių asmenų surašytų dokumentų atveju. Sąnaudos pagal užsienio įmonių ir fizinių asmenų surašytus dokumentus pripažįstamos, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

IV. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIU NEAPMOKESTINAMOS KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS

P agal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, priskiriamos kompensacijos, kurių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

Gyventojų neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamus komandiruočių kompensacijų dydžius nustato nuo 2003 m. vasario 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 99 ,,Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-396, toliau - Tvarka). Šiame nutarime patvirtinta Tvarka taikoma apskaičiuojant komandiruočių kompensacijų dydžius, neapmokestinamus gyventojų pajamų mokesčiu, išskyrus kompensacijų, mokamų biudžetinių įstaigų darbuotojams. Vadinasi, pagal šią Tvarką komandiruočių kompensacijos, mokamos visų juridinių asmenų, įregistruotų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, darbuotojams (išskyrus biudžetinių įstaigų darbuotojus) neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Biudžetinių įstaigų darbuotojams komandiruočių kompensacijos priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 613 ir 1996 m. sausio 23 d. nutarime Nr. 120 nustatytų komandiruočių išlaidų dydžių.

V. UŽSIENIO KOMANDIRUOTĖS DIENPINIGIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS, NEAPMOKESTINAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIU

Nuo 2003 m. vasario 1 d. užsienio komandiruotės dienpinigių išlaidos, apskaičiuotos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas, t. y. už išvykimo iš Lietuvos ir atvykimo į ją dienas) neviršijant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 160 ,,Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 ,,Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 58-2374) nustatytų dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, priskiriamos komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu.

Vadinasi, nuo 2003 m. vasario 1 d, įmonės darbuotojui ir už atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dieną dienpinigiai išmokėti pagal užsienio šalies, iš kurios atvykstama, dienpinigių normą priskiriami komandiruočių kompensacijoms neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu.

Jeigu darbuotojas užsienio komandiruotėje būna vieną dieną, tai komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, priskiriami dienpinigiai pagal užsienio šalies, kurioje darbuotojas buvo Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą dienpinigių normą.

Nuo 2003 m. vasario 1 d. iki 2003 m. liepos 18 d. komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, gali būti priskiriami dienpinigiai pagal dienpinigių normą, padidintą 100 procentų, tais atvejais, kai į komandiruotę vyksta įmonės administracijos vadovas, kuris nėra tos įmonės dalyvis, ar individualios įmonės savininkas arba ūkinės bendrijos tikrasis narys, jeigu šioje individualioje įmonėje arba ūkinėje bendrijoje nėra administracijos vadovo. Jeigu įmonės administracijos vadovas yra tos įmonės dalyvis, tai komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms pajamų mokesčiu, galima priskirti tik dienpinigius, apskaičiuotus pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių normas.

Nuo 2003 m. liepos 19 d. įmonės administracijos vadovams iki 100 procentų padidintą dienpinigių, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių normas, sumą galima priskirti komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms pajamų mokesčiu, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra, ar nėra tos įmonės dalyvis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 914 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 71-3228).

Nuo 2003 m. spalio 1 d. iki spalio 3 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1133 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 86-3911) 2.3 punkte nustatytas apribojimas dienpinigių dydžiams, laikomiems komandiruočių kompensacijomis, kurios gali būti priskiriamos gyventojų neapmokestinamosioms pajamoms pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį.

Pagal minėto nutarimo 2.3 punkto nuostatas, komandiruočių kompensacijomis laikomi Tvarkoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 613 nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį neviršija 50 procentų gyventojo mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką. Vadinasi, jeigu darbuotojui dienpinigiai buvo išmokėti 2003 m. spalio 1, 2 ir 3 dienomis, tai apskaičiuota dienpinigių suma turi būti lyginama su darbuotojo faktiškai tą mėnesį apskaičiuotu atlyginimu ar valandiniu tarifiniu atlygiu už faktiškai dirbtą laiką

Nuo 2003 m. spalio 4 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1212 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo” pakeitimo” (Žin., 2003, Nr. 93-4222) 2.4 punkto nuostatas, užsienio komandiruočių atvejais, komandiruočių kompensacijomis laikomi Tvarkoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 613 nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių suma per mėnesį neviršija 50 procentų darbuotojo mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką tuo atveju, kai darbuotojo mėnesinė alga ar valandinis tarifinis atlygis už faktiškai dirbtą laiką neviršija minimalios mėnesinės algos arba minimaliojo mėnesinio atlygio.

Nustatant, ar turi būti taikomi Vyriausybės nutarimo 2.4 punkte nustatyti apribojimai dėl dienpinigių, priskiriamų gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamoms kompensacijoms, visų pirma reikia palyginti darbuotojui nustatyto mėnesio atlyginimo dydį su minimalia mėnesine alga. Minimalią mėnesinę algą ir minimalųjį valandinį atlygį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 dienos darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” (Žin., 2003, Nr. 73-3371) patvirtintas minimalusis valandinis atlygis - 2,67 lito ir minimali mėnesinė alga – 450 Lt. Jei darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas yra didesnis už minimalią mėnesinę algą (450 Lt), tai išmokėti nustatyto dydžio dienpinigiai gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinami. Jei darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas yra mažesnis už minimalią algą arba jai lygus, tai bendra neapmokestinamų dienpinigių suma per mėnesį neturi viršyti 50 proc. darbuotojui apskaičiuoto atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką. Dienpinigių suma, viršijanti 50 proc. darbuotojui apskaičiuoto atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką, apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.

Pavyzdys

Įmonės darbuotojas, kuriam nustatytas mėnesinis atlyginimas 450 Lt., 2003 m. spalio 10- 11 dienomis buvo tarnybinėje komandiruotėje Rygoje, o spalio 20-21 dienomis Varšuvoje. Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinta dienpinigių Rygoje norma yra 112 Lt., o dienpinigių Varšuvoje norma - 100 Lt. Bendra spalio mėn. dienpinigių suma yra 424 Lt. Kadangi darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas (450 Lt) yra lygus Vyriausybės nustatytai mėnesinei algai (450 Lt), tai bendra mėnesio dienpinigių suma priskiriama komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, negali viršyti 50 proc. darbuotojui spalio mėn. faktiškai apskaičiuoto atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką. Spalio mėn darbuotojui faktiškai apskaičiuota atlyginimo 600 Lt. ( už darbo rezultatus darbuotojui spalio mėn. prie atlyginimo apskaičiuotas 150 Lt priedas). Vadinasi, komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, galima priskirti ne daugiau kaip 300 Lt (600 Lt x 50 %) bendros spalio mėnesio dienpinigių sumos. Dienpinigių suma, viršijanti 300 Lt, t. y. 124 Lt (424 Lt – 300 Lt), apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.

Jei darbuotojo darbas apmokamas pagal nustatytą valandinį atlygį, tai taikant minėtus komandiruočių į užsienį dienpinigių, priskiriamų komandiruočių kompensacijoms, apribojimus, reikia palyginti darbuotojui nustatytą valandinį atlygį su minimaliu valandiniu atlygiu. Jei darbuotojui nustatytas valandinis atlygis yra didesnis už minimalų valandinį atlygį (2,67 Lt), tai išmokėti nustatyto dydžio dienpinigiai už užsienio komandiruotes gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinami. Jei darbuotojui nustatytas valandinis atlygis yra mažesnis už minimalų valandinį atlygį ar jam lygus, tai komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, priskiriama bendra dienpinigių suma per mėnesį neturi viršyti 50 proc. darbuotojui apskaičiuoto atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką. Dienpinigių suma, viršijanti 50 proc. darbuotojui apskaičiuoto atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką, apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1212 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo” pakeitimo” (Žin., 2003, Nr. 93-4222) 2.5 punkto nuostatas, užsienio komandiruočių atvejais, komandiruočių kompensacijomis laikomi Tvarkoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 613 nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių suma per mėnesį neviršija 50 procentų darbuotojo mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką tuo atveju, kai darbuotojo mėnesinė alga ar valandinis tarifinis atlygis už faktiškai dirbtą laiką neviršija minimalios mėnesinės algos arba minimaliojo mėnesinio atlygio, padauginto iš koeficiento 1,3.

Vadinasi, nuo 2004 m. sausio 1 dienos taikant minėto Vyriausybės nutarimo 2.5 punkto nuostatas, darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas visų pirma turi būti lyginamas su Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga, padauginta iš koeficiento 1,3 (t. y. 450 Lt x 1,3 = 585 Lt), o jei darbuotojo darbas apmokamas pagal nustatytą valandinį atlygį, tai nustatytą valandinį atlygį reikia palyginti su Vyriausybės nustatytu minimaliu valandiniu atlygiu, padaugintu iš koeficiento 1, 3 (t. y. 2,67 Lt x 1, 3 = 3,47 Lt). Jei darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas arba nustatytas valandinis atlygis yra lygus arba mažesnis už nustatytą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,3 (t. y. 585 Lt arba 3,47 Lt), tai komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, priskiriama dienpinigių suma per mėnesį neturi viršyti 50 proc. darbuotojui apskaičiuoto atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtame Vyriausybės nutarime nustatytas apribojimas dėl komandiruočių į užsienį dienpinigių priskyrimo komandiruočių kompensacijoms, palyginamasis dydis yra darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas (arba jam nustatytas valandinis atlygis), tai nustatant, reikia ar nereikia taikyti 2.4 ir 2.5 punkte nustatytus apribojimus dienpinigiams, neatsižvelgiama į tai, kiek dienų tą mėnesį darbuotojas sirgo, ar turėjo neapmokamas ar apmokamas atostogas.

Nuo 2004 m. gegužės 1 dienos darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 316 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” (Žin., 2004, Nr. 46-1511) padidino minimalųjį valandinį atlygį iki 2,95 Lt ir minimaliąją mėnesinę algą iki 500 Lt.

Vadinasi, nuo 2004 m. gegužės 1 dienos taikant minėto Vyriausybės nutarimo 2.5 punkto nuostatas, darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas turės būti lyginamas su nauja Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga, padauginta iš koeficiento 1,3 (t. y. 650 Lt), o jei darbuotojo darbas apmokamas pagal nustatytą valandinį atlygį, tai nustatytą valandinį atlygį reikia palyginti su nauju Vyriausybės nustatytu minimaliu valandiniu atlygiu, padaugintu iš koeficiento 1, 3 (t. y. 3,83 Lt). Jei darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas arba nustatytas valandinis atlygis yra lygus arba mažesnis už nustatytą minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,3 (650 Lt arba 3, 83 Lt), tai komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, priskiriama dienpinigių suma per mėnesį neturi viršyti 50 proc. darbuotojui apskaičiuoto atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką.

Pažymime, kad nutarimo nuostatos dėl dienpinigių, priskiriamų komandiruočių kompensacijoms, apribojimo netaikomos, kai dienpinigiai išmokami individualių įmonių savininkams, nes jų darbas negrindžiamas darbo sutartimi.

VI. LIETUVOS KOMANDIRUOTĖS DIENPINIGIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS, NEAPMOKESTINAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIU

Nuo 2003 m. vasario 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d. pagal Tvarkos 9 punkto nuostatas išmokant dienpinigius už komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, dienpinigių sumos, apskaičiuotos kiekvienai komandiruotės dienai taikant 25 procentus nustatyto minimalaus gyvenimo lygio, jeigu komandiruotė trunka ilgiau kaip 1 dieną, priskiriamos komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, t. y. ne daugiau kaip 31, 25 Lt (125 Lt x 25%) už kiekvieną komandiruotės Lietuvoje dieną. Jeigu komandiruotė trunka tik 1 dieną, komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, priskiriama ne daugiau kaip 50 procentų šios Tvarkos 9 punkte nustatytos sumos, t. y. ne daugiau kaip 15,63 Lt (31,25Lt : 2).

Nuo 2003 m. spalio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1133 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 86-3911) Tvarkos 9 punkto nuostatas, už komandiruotes Lietuvoje dienpinigių sumos, apskaičiuotos kiekvienai komandiruotės dienai taikant 12 procentų minimalaus gyvenimo lygio, jeigu komandiruotė trunka ilgiau kaip 1 dieną, priskiriamos komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, t. y. ne daugiau kaip 15 Lt (125 Lt x 12%) už kiekvieną komandiruotės Lietuvoje dieną, o jei komandiruotė trunka tik 1 dieną, tai ne daugiau kaip 7,50 Lt (15 Lt : 2).

Nuo 2003 m. spalio 1 d. iki spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1133 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 86-3911) 2.3 punkte apribojo dienpinigių, laikomų komandiruočių kompensacijomis, kurios gali būti priskiriamos gyventojų neapmokestinamosioms pajamoms pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį, dydžius.

Pagal minėto nutarimo 2.3 punkto nuostatas, komandiruočių kompensacijomis laikomi Tvarkoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarime Nr. 120 nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį neviršija 50 procentų gyventojo mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką. Vadinasi, jei darbuotojui komandiruotės Lietuvos Respublikoje metu išmokami dienpinigiai spalio mėn. 1, 2 ir 3 dienomis, tai bendra neapmokestinamų dienpinigių suma neturi viršyti 50 procentų darbuotojo spalio mėn. faktiškai apskaičiuoto atlyginimo ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką.

Nuo 2003 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1212 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo” pakeitimo” (Žin., 2003, Nr. 93-4222), patikslino šio nutarimo 2.3 punktą ir nustatė, kad komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje metu komandiruočių kompensacijomis, neapmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu, laikomi Tvarkoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarime Nr. 120 nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį neviršija 50 proc. darbuotojui faktiškai apskaičiuoto mėnesinio atlyginimo ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką.

Pavyzdys

Darbuotojo pagrindinė darbo vieta Vilniuje. Darbuotojas 2003 m. lapkričio mėnesį 20 dienų buvo komandiruotėje Klaipėdoje. Darbuotojui lapkričio mėn. apskaičiuota atlyginimo už faktiškai dirbtas dienas 450 Lt. Kadangi lapkričio mėn. dienpinigių suma 300 Lt (15 Lt. X 20) viršija 50 procentų darbuotojui faktiškai apskaičiuoto atlyginimo, tai komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, galima priskirti ne daugiau kaip 225 Lt (450 Lt x 50 %) bendros dienpinigių sumos. Dienpinigių suma, viršijanti 225 Lt., t. y. 75 Lt. (300 Lt – 225 Lt) apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad bendra dienpinigių suma per mėnesį palyginama su faktiškai apskaičiuotu mėnesiniu atlyginimu ar valandiniu tarifiniu atlygiu už faktiškai dirbtą laiką, tai, apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas, neapmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, turi būti atsižvelgiama į tai, kiek dienų tą mėnesį darbuotojas sirgo ar buvo apmokomose ar neapmokomose atostogose.

Pavyzdys

Darbuotojo pagrindinė darbo vieta Vilniuje. 2004 m. sausio 5 - 9 dienomis jis buvo komandiruotėje Klaipėdoje, nuo sausio 19 d. iki sausio 30 d. darbuotojas sirgo. Faktiškai darbuotojas sausio mėnesį dirbo 11 dienų (įskaitant ir komandiruotėje būtas dienas). Darbuotojui už 11 darbo dienų faktiškai apskaičiuota atlyginimo 250 Lt. Kadangi bendra dienpinigių suma per mėnesį, priskiriama komandiruočių kompensacijoms, neapmokestinamoms gyventojų pajamų mokesčiu, negali viršyti 50 proc. darbuotojui faktiškai apskaičiuoto mėnesinio atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką, tai šiuo atveju sausio mėn. komandiruočių kompensacijoms galima priskirti ne daugiau kaip 125 Lt. (250 Lt x 50 %) dienpinigių. Kadangi sausio mėn. darbuotojui buvo išmokėta 75 Lt dienpinigių (15 Lt x 5), tai šios komandiruočių kompensacijos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str. 2 dalies 2 punkto nuostatą, kai asmuo išmoka gyventojui išmokas, nuo kurių prievolė pajamų mokestį išskaičiuoti nustatyta mokesčius išskaičiuojančiam asmeniui, pajamų gavimo momentas yra data, kai išmokas bet kokia forma išmoka mokesčius išskaičiuojantis asmuo. Vadinasi, nustatant kokio dydžio dienpinigių sumos priskiriamos komandiruočių kompensacijoms, reikia atsižvelgti į tai, kokį mėnesį dienpinigiai buvo išmokėti, t. y. kokį mėnesį tie dienpinigiai tapo darbuotojo pajamomis. Pavyzdžiui, kai visus dienpinigius savo darbuotojams vienetas išmoka lapkričio mėnesį, nors darbuotojas komandiruotėje buvo spalio - lapkričio mėn., tai visa dienpinigių suma, t. y. įskaitant ir spalio mėnesiui tenkančių komandiruotės dienų dienpinigių sumą, lyginama su darbuotojo lapkričio mėnesio atlyginimu. Tuo atveju, kai spalio mėnesį išvykstant į komandiruotę išmokami dienpinigiai, o darbuotojas iš komandiruotės grįžta lapkričio mėnesį, tai spalio mėnesį išmokėtų dienpinigių suma lyginama su darbuotojo spalio mėnesio atlyginimu, jeigu spalio mėnesį darbuotojui vykstant į komandiruotę buvo išmokėta ne visa dienpinigių suma, tai sugrįžus iš komandiruotės lapkričio mėnesį, tą mėnesį išmokėtų dienpinigių suma turi būti palyginama su darbuotojo lapkričio mėnesio atlyginimu.

VII. KOMPENSUOJAMŲ IŠMOKŲ DYDŽIAI, MOKAMI VIETOJE KOMANDIRUOČIŲ DARBUOTOJAMS, KURIŲ DARBAS YRA KILNOJAMOJO POBŪDŽIO

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 ,,Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 11-413) patvirtintos Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos nuostatas darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, padidėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos iki 50 procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką. Tačiau kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti Finansų ministerijos patvirtintos komandiruočių į užsienį dienpinigių normos dirbant užsienyje arba tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių normos dirbant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Padidėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos tik tais atvejais, kai darbuotojams nemokamos komandiruočių kompensacijos.

Visais atvejais padidėjusios išlaidos kompensuojamos tik už faktiškai dirbtą laiką. Jei tą mėnesį darbuotojas sirgo, ar turėjo apmokamas ar neapmokamas atostogas, turi būti atsižvelgiama į tai, kiek dienų tą mėnesį darbuotojas faktiškai dirbo.

Pavyzdžiai

1. Kolektyvinėje darbo sutartyje darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, nustatytas padidėjusių išlaidų kompensuojamasis dydis yra 50 proc. jų mėnesinės algos. Darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas 500 Lt. 2004 m. sausio mėn. darbuotojas faktiškai dirbo 16 dienų, 6 dienas sirgo. Darbuotojui už 16 darbo dienų faktiškai apskaičiuota mėnesinio atlyginimo suma - 364 Lt. Kadangi darbuotojas sausio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai darbuotojui kompensuojamų padidėjusių išlaidų suma už faktiškai dirbtą laiką negali viršyti Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių sumos 240 Lt (15 Lt x 16). Šiuo atveju darbuotojui už sausio mėn. faktiškai dirbtas dienas apskaičiuota padidėjusių išlaidų suma –182 Lt. (364 Lt x 50 %) neviršija komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtintos dienpinigių normos.

2. Darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas 800 Lt. Kadangi jo darbas susijęs su važiavimais, tai šioms išlaidoms atlyginti darbo sutartyje jam nustatytas kompensuojamasis papildomoms išlaidoms dydis - 50 proc. mėnesinio atlyginimo. Darbuotojas sausio mėnesį dirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Darbuotojui už sausio mėn. apskaičiuota mėnesinio atlyginimo suma -800 Lt ir 50 proc. mėnesinio atlyginimo papildomoms išlaidoms kompensuoti – 400 Lt. Kadangi komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių suma už faktiškai sausio mėn. dirbtas dienas yra 330 Lt (15 Lt x 22), tai, šiuo atveju, įmonė darbuotojui gali kompensuoti ne daugiau kaip 330 Lt papildomų išlaidų.

VIII. PELNO NESIEKIANČIŲ ĮMONIŲ VYKDOMŲ RENGINIŲ DALYVIŲ NEAPMOKESTINAMŲJŲ PINIGINIŲ KOMPENSACIJŲ DYDŽIAI

Nuo 2004 m. sausio 1d., remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1515 ,,Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo” (Žin., 2003, Nr. 114-5152), gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų pelno nesiekiančių vienetų vykdomų renginių, susijusių su visuomenei naudingų tikslų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (Žin., 200, Nr. 61-1818), įgyvendinimu (toliau vadinama - renginiai), dalyvių (fizinių asmenų, dalyvaujančių renginiuose) gautos piniginės kompensacijos, jei jos atitinka šiame nutarime nustatytus reikalavimus.

Pelno nesiekiantis vienetai, tai tokie vienetai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurie gauto pelno pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.

Šio nutarimo nuostatos taikomos renginio dalyviams, kurie nėra susiję su šiuos renginius vykdančiomis pelno nesiekiančiais vienetais darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais darbo santykiais.

Lietuvos Respublikoje vykdomų renginių dalyvių gautos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jei jos atitinka šias sąlygas:

a) kompensuojamų vienos paros maitinimo išlaidų suma neturi būti didesnė kaip 20 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 25 Lt (125 Lt x 20 %). Ši vienos paros maitinimo išlaidų suma netaikoma sporto renginių dalyviams;

b) nakvynės išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus;

c) renginio dalyvio kelionės į renginio vykdymo vietą ir grįžimo į jo gyvenamąją vietą visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos kompensuojamos dalyviui pateikus kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus;

d) kelionės į renginio vykdymo vietą ir grįžimo į renginio dalyvio gyvenamąją vietą metu, kai vykstama renginio dalyvio transporto priemone, sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Degalų įsigijimo išlaidos kompensuojamos atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų);

e) dokumentų, susijusių su atvykimu į Lietuvos Respubliką tvarkymo išlaidos, įskaitant atvykstančiųjų į Lietuvą kelionių draudimą (draudimas ligos atvejui, nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas), kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Užsienyje vykdomų renginių dalyvių gautos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu taip pat neapmokestinamos, jei jos atitinka šias sąlygas:

a) kompensuojamų vienos paros maitinimo išlaidų suma neturi viršyti Finansų ministerijos patvirtintų dienpinigių normų, taikomų vykstantiesiems į užsienio komandiruotes;

b) nakvynės išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus;

c) renginio dalyvio kelionės į renginio vykdymo vietą ir grįžimo į jo gyvenamąją vietą visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos kompensuojamos dalyviui pateikus kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus;

d) kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje metu, kai vykstama renginio dalyvio transporto priemone, sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Degalų įsigijimo išlaidos kompensuojamos atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų);

e) dokumentų, susijusių su išvykimu į užsienį tvarkymo išlaidos, įskaitant išvykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą (draudimas ligos atvejui, nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas), kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Tais atvejais, kai renginio dalyvis nepateikia išlaidas patvirtinančių dokumentų arba kai renginio dalyviui kompensuojamų išlaidų suma viršija šiame nutarime nustatytus dydžius, piniginė kompensacija (nepateikus išlaidas patvirtinančių dokumentų) arba nustatytus dydžius viršijanti jos suma apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.

Tokios pat nuostatos taikomos ir užsienio valstybių teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų ar kitaip organizuotų pelno nesiekiančių vienetų Lietuvos Respublikoje ir užsienyje vykdomų renginių dalyviams mokamoms kompensacijoms, kai renginio dalyvis turi dokumentus įrodančius, kad šis užsienio vienetas yra pelno nesiekiantis ir jo vykdomas renginys atitinka šiame nutarime nustatytus vykdomų renginių kriterijus.

IX. LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIVO ĮGULOS JŪREIVIAMS TAIKOMI DIENPINIGIAI

Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams dienpinigiai mokami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 ,,Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-396) patvirtintą Dienpinigių mokėjimo jūreiviams tvarką.

Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams, dirbantiems keliuose užsienio valstybių uostuose, dienpinigiai apskaičiuoti neviršijant Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytų užsienio valstybės dienpinigių normos arba atsižvelgiant į laivų plaukiojimo regionų valstybėms numatytas vidutines dienpinigių mokėjimo normas, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu ir priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Laivų plaukiojimo regionai yra nustatyti Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396) patvirtintos Dienpinigių mokėjimo jūreiviams tvarkos priede.

Apskaičiuojant dienpinigius laivo įguloms, dirbančioms užsienyje plaukiojančiuose laivuose, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad komandiruotės laikas sutampa su laivo reiso laiku (kelionės tarp uostų laikas į komandiruotės laiką neįskaitomas).

Dienpinigiai kiekvienam įgulos nariui išmokami pagal įmonės administracijos vadovo ar jo įgalioto asmens nustatytus dydžius, neviršijant ketvirčio fondo, kuris apskaičiuojamas pagal finansų ministro nustatytas normas.

Kadangi laivo įgulos jūreivių darbas susijęs su važiavimais (plaukiojimu), o komandiruotės laikas sutampa su laivo reiso laiku, tai PMĮ 21 straipsnyje nustatytas reikalavimas dėl 183 dienų užsienio komandiruotėms jiems netaikomas.

Viršininko pavaduotoja

Birutė Černiuvienė


Atgal