Naujienos DUK Dokumentai Paieška Prenumerata
  Temos
  DĖL PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 96 STRAIPSNIO 1 DALIES KOMENTARO (APIBENDRINTO PAAIŠKINIMO) PAPILDYMO
Registracijos Nr. (18.2 -31-2)-R-727       2008-01-22

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505) 96 straipsnio 1 dalies komentaro (apibendrinto paaiškinimo) papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2008-01-21 raštas Nr. 14.17-02-5K-0801787-6K-0800732).

Viršininko pavaduotojas

Gediminas Vyšniauskis

PVM įstatymo 96 straipsnio komentaro pakeitimas ir papildymas

1. Išdėstyti PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalį taip:

1. Išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už nuosavybės teisės objektus, perimtus kaip turtinis įnašas arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, taip pat šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą privalo PVM mokėtojas, kuriam išrašomas tokį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, t. y. PVM mokėtojas, perimantis nuosavybės teisės objektus kaip turtinį įnašą arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, arba PVM mokėtojas – pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti ir kitus atvejus, kai PVM už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas.

2. Papildyti PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalies komentarą 8-13 punktais:

„8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2006 m liepos 24 d. Tarybos direktyvos 2006/69/EB nuostatas (susijusias su metalo laužo ir atliekų tiekimu), iš dalies keičiančios Direktyvos 77/388/EEB nuostatas, susijusias su tam tikromis priemonėmis, kuriomis siekiama supaprastinti apmokestinimu PVM tvarką ir padėti užkirsti kelią mokesčių slėpimui ar vengimui, bei panaikinančios tam tikrus sprendimus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, 2002 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl priemonių mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti“ (Žin., 2002, Nr. 60-2461; 2007, Nr. 95-3829, 138-5658) patvirtino atvejus, kai, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 96 str. 1 dalimi (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2006, Nr. 137-5203), PVM už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), jeigu jis yra Lietuvoje registruotas PVM mokėtojas, o ne pardavėjas.

9. Asmuo, registruotas PVM mokėtoju Lietuvoje (išskyrus PVM mokėtojomis įregistruotas biudžetines įstaigas), privalo išskaityti ir sumokėti PVM, jeigu jis įsigyja prekes (paslaugas) iš prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) – PVM mokėtojo, kuriam teisme pradėta bankroto procedūra arba iškelta restruktūrizavimo byla. Informacija apie juridinių asmenų teisinį statusą skelbiama VĮ “Registrų centras” interneto svetainėje (www.kada.lt): konkretaus juridinio asmens teisinį statusą prievolės apskaičiuoti PVM momentu galima pasitikrinti vykdant paiešką Juridinių asmenų registre.

10. Asmuo, registruotas PVM mokėtoju Lietuvoje (išskyrus PVM mokėtojomis įregistruotas biudžetines įstaigas) privalo išskaityti ir sumokėti PVM, jeigu iš kito Lietuvos PVM mokėtojo jis įsigyja tokias prekes: 10.1. juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekas ir laužą, panaudotas medžiagas, įskaitant pusgaminių atliekas, atsiradusias perdirbant, gaminant ar lydant juoduosius arba spalvotuosius metalus ar jų lydinius, taip pat kai įsigyjamos atliekos ir kitos perdirbamos medžiagos, kurias sudaro juodieji ir spalvotieji metalai, jų lydiniai;

Pavyzdys

Lietuvoje registruota PVM mokėtoja įmonė A, superkanti metalo laužą, įsigijo iš įmonės B avariją patyrusį krovininį automobilį. Įmonė B pardavė nevažiuojantį, tačiau neišregistruotą iš VĮ “Regitra“ transporto priemonių registro automobilį. Šio sandorio pardavimo PVM turi deklaruoti pardavėja įmonė B.

Įmonė A iš įmonės B įsigytą aukščiau nurodytą automobilį išregistruoja iš VĮ “Regitra“ transporto priemonių registro, išardo dalimis ir parduoda metalo laužą įmonei C, taip pat registruotai PVM mokėtoja Lietuvoje. Šiame sandoryje pardavimo PVM išskaityti už įsigytą metalo laužą privalo pirkėja įmonė C.

10.2. medieną: 10.2.1. rąstus – skersai atpjautas apvaliosios medienos dalis; 10.2.2. lentas – pailgus 10–40 mm storio ir daugiau nei 80 mm pločio pjautinės medienos gabalus; 10.2.3. lenteles – pailgus 3–10 mm storio, ne siauresnius kaip 25 mm pjautinės medienos gabalus; 10.2.4. tašus – iš dviejų, trijų ar keturių pusių lygiagrečiai rąsto ašiai apipjautus, aptašytus ar nufrezuotus rąstus; 10.2.5. tašelius – pailgus, storesnius kaip 40 mm, bet ne platesnius kaip 80 mm pjautinės medienos gabalus.

11. Nurodytoji tvarka taikoma tiekiant visų sortimentų (paskirties), medžių rūšių, kokybės, stambumo klasių, drėgnio ir pan. rąstus (skersai atpjautas apvaliosios medienos dalis), neatsižvelgiant į tai ar jiems buvo panaudotos apsaugos priemonės (pvz. impregnavimas) ar ne. Taigi, pirkėjas privalo išskaityti ir sumokėti PVM už visą tiekiamą skersai supjaustytą apvaliąją medieną (skersai atpjautas medienos dalis), įskaitant ilgą ir trumpą apvaliąją medieną, pjautinius rąstus, stulpų ir pabėgių rąstus, plokščių medieną, popiermedžius, fanermedžius, tarmedžius, malkas (apvaliąją medieną skirtą kurui) ir kt.

12. Prievolė pirkėjui išskaityti ir sumokėti PVM atsiranda visais atvejais, kai tiekiama paminėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodytu mechaniniu būdu apdirbta atitinkama pjautinė mediena (lentos, lentelės, tašeliai gaunami supjausčius, o tašai - apipjausčius, aptašius ar nufrezavus apvaliąją medieną ir/arba rąstus), neatsižvelgiant į pjautinės medienos rūšį, kokybę, drėgnį, panaudotas apsaugos priemones (pvz. impregnavimą), sujungimo būdą (pvz., tašelis gautas klijuojant) ir pan. Tačiau jeigu minėta pjautinė mediena tiekiama po papildomo nei nurodyta aukščiau mechaninio apdirbimo (pvz., bent vienas lentos šonas viso ilgio ir pločio atžvilgiu yra obliuotas, rąstai - tekinti), arba po dažymo, arba tiekiama kitų išmatavimų nei nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, tai taikoma įprastinė PVM sumokėjimo tvarka – pardavimo PVM į biudžetą sumoka pardavėjas. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tiekiant pjautinės medienos gabalus (kurie gali būti vadinami lentomis), atitinkančius lentelės išmatavimus (10 mm storio ir ne siauresnius kaip 25 mm), PVM taip pat turi sumokėti pirkėjas.

Pavyzdys

Įmonė A 2008 m. sausio mėnesį atliko tokius sandorius, susijusius su mediena.

Pardavė įmonei B, Lietuvoje registruotai PVM mokėtojai, ir PVM sąskaitoje faktūroje įrašė tokias prekes:

· statų mišką;

· rąstus (skersai apipjautus);

· malkas (apvaliąją medieną, skirtą kurui);

· malkas (kapotas);

· lentas (30 mm storio daugiau nei 80 mm pločio, išdžiovintas obliuotas);

· lentas (20 mm storio 75 mm pločio);

· lenteles (8 mm storio 50 mm pločio, neišdžiovintas);

· tašus (neišdžiovintus impregnuotus);

· tašelius (50 mm storio 70 mm pločio, neišdžiovintus ir išdžiovintus);

· medienos gaminius (medienos tašelių plokštes, parketlentes, medienos drožlių plokštes, faneros lakštus, medinius skydus, pagamintus iš medinių lentelių, dailylentes ir kt.);

· medienos atliekas (atraižas, pjuvenas ir kt.).

Pardavėjai - įmonei A sausio mėnesio PVM deklaracijoje pačiai reikia apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pardavimo PVM už parduotą statų mišką, kapotas malkas, lentas (2 pozicijos), medienos gaminius ir medienos atliekas, o pirkėjai - įmonei B pardavimo PVM reikia išskaityti ir sumokėti į biudžetą už įsigytus rąstus, malkas- apvaliąją medieną, skirtą kurui, lenteles, tašus, tašelius.

13. Kaip jau paminėta, ši tvarka netaikoma, kai prekes (paslaugas) įsigyja Lietuvoje PVM mokėtojomis įregistruotos biudžetinės įstaigos, neatsižvelgiant į tai, kad jos gali vykdyti ekonominę veiklą ir prekes ar paslaugas įsigyti šiai veiklai vykdyti.

Taip pat nustatyta PVM išskaitymo ir sumokėjimo tvarka netaikoma, kai tiekiant prekes (teikiant paslaugas) šių prekių (paslaugų) pirkėjui (klientui) išduodamas kasos aparato kvitas ir kartu išrašoma PVM sąskaita faktūra. Tačiau jeigu 9-10 punktuose nurodytais atvejais pirkėjas už įsigyjamas prekes (paslaugas) atsiskaito grynais pinigais ir jam nustatyta tvarka išduodamas Pinigų priėmimo kvitas ar Kasos pajamų orderis ir PVM sąskaita faktūra, tokiais atvejais PVM už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas - Lietuvoje registruotas PVM mokėtojas. Ir tuomet, kai prekes įsigyja biudžetinė įstaiga, ir kai išduodamas kasos aparato kvitas kartu išrašant PVM sąskaitą faktūrą, pardavimo PVM į biudžetą sumoka pardavėjas, paimdamas šią sumą iš pirkėjo. Nurodytaisiais atvejais nesvarbu, kad pardavėjui teisme pradėta bankroto procedūra arba iškelta restruktūrizavimo byla, arba tiekiamos aukščiau nurodytosios prekės (juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekos ir laužas, mediena ar kt.).

Pavyzdys

Statybinių prekių parduotuvėje įmonė A įsigijo 4 tašus. Išdavus kasos aparato kvitą, kuriame, taikant 18 proc. PVM tarifą buvo apskaičiuotas PVM, šio kvito pagrindu įmonei A (Lietuvoje registruotai PVM mokėtoja) buvo išrašyta parduotų tašų PVM sąskaita faktūra. Nurodytuoju atveju tašų pardavimo PVM turi deklaruoti ir sumokėti į biudžetą statybinių medžiagų parduotuvė.



Atgal