Naujienos DUK Dokumentai Paieška Prenumerata
  Temos
  DĖL ATRAKCIONŲ VEIKLOS APMOKESTINIMO
Registracijos Nr. (18.10-31-1)-R-816       2007-01-19

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į teisės aktų pasikeitimus, patikslina VMI prie FM 2006-01-24 paaiškinimą „Dėl atrakcionų veiklos apmokestinimo“ ir jį išdėto taip:

I. Dėl fizinių asmenų vykdomos atrakcionų parkų veiklos

1.1. Ar pagal verslo liudijimą verstis poilsio parkų ir paplūdimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimo, batuto ir kita veikla galima vykdyti atrakcionų parkų veiklą?

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 252 (toliau – EVRK), atrakcionų parkų veikla yra klasifikuota EVRK klasėje 92.33.

Verslo liudijimas verstis poilsio parkų ir paplūdimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimo, batuto ir kita veikla (įeina į EVRK klasę 92.72) suteikia teisę verstis tik jame išvardinta veikla, kuri pagal savo pobūdį turi patekti į EVRK 92.72 klasę. Ši klasė EVRK aprašoma kaip kitos, niekur nepriskirtos, poilsio organizavimo paslaugas. Tai reiškia, kad pagal minėtą verslo liudijimą faktiškai vykdoma veikla negali būti tokia, kuri būtų priskirtina kitoms EVRK klasėms, kaip antai mugių ir atrakcionų paslaugoms, klasifikuotoms EVRK 92.33 klasėje. Vertinti, ar gyventojų faktiškai vykdomos veiklos pobūdis atitinka verslo liudijime įrašytą veiklą, yra įgaliotas vietos mokesčių administratorius.

1.2. Ar fiziniai asmenys (nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai) gali vykdyti atrakcionų parkų veiklą neįsteigę juridinio asmens?

Fiziniai asmenys, norėdami verstis atrakcionų veikla neįregistravę juridinio asmens, gali tai daryti užsiimdami individualia veikla. Lietuvos gyventojai, pradėjęs vykdyti tokią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių pagal savo gyvenamąją vietą, o nenuolatiniai Lietuvos gyventojai turi registruoti nuolatinę bazę, per kurią vykdo individualią veiklą.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną pateikti užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą prašymo formą FR0792, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA‑29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (Žin., 2005, Nr. 46-1537).

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną pateikti užpildytą Užsienio piliečio ir asmens be pilietybės prašymą įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0224 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 255 „Dėl prašymų įregistruoti Mokesčio mokėtojų registre formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-64; Nr. 4; Nr. 23-778; Nr. 69-2859; 2002, Nr. 77-3334; 2003, Nr. 1-32; Nr. 5; 2004, Nr. 113-4262; 2005, Nr. 46-1537).

Verčiantis šia veikla, gyventojams yra privalu turėti visus reikiamus leidimus iš savivaldos bei kitų veiklos priežiūros institucijų. Vienas tokių leidimų yra leidimas-higienos pasas, kurį privaloma turėti vykdant atrakcionų parkų veiklą, kadangi ši veikla įrašyta Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V‑180 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei Leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 41‑1319).

Vykdant atrakcionų parkų veiklą yra privaloma laikytis Pasivažinėjimo atrakcionų saugaus naudojimo taisyklių DT 9-00, patvirtintų Valstybinės darbo inspekcijos 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 350 (Žin., 2001, Nr. 4‑122), bei registruoti atrakcionų įrenginius ir jų įrangą, kaip tai numato Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 48‑1844).

1.3. Kokius mokesčius turi mokėti individualią veiklą įregistravę gyventojai, vykdantys atrakcionų parkų veiklą Lietuvoje?

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, turi teisę pasirinkti kokį pajamų mokesčio tarifą 15 proc. ar 27 proc. taikyti apmokestinant per kalendorinius metus gautas iš savo individualios veiklos pajamas. Jeigu gyventojas nusprendžia iš savo individualios veiklos pajamų neatimti patirtų šiai veiklai vykdyti išlaidų, tai nuo bendros gautos pajamų sumos mokamas 15 proc. pajamų mokestis. Kai gyventojas nusprendžia pajamų mokestį skaičiuoti iš gautų savo individualios veiklos pajamų atimdamas leidžiamus atskaitymus, jo likusi pajamų dalis (atėmus išlaidas) apmokestinama 27 proc. pajamų mokesčiu. Kas laikoma leidžiamais atskaitymais, nurodyta GPMĮ 18 straipsnyje.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimų susiję leidžiami atskaitymai bei jų apskaičiavimo tvarka yra patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 95-4149; 2003, Nr. 15-623).

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką patvirtino Finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 304 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 95-4150; 2004, Nr. 92-3374).

Individualią veiklą įregistravęs gyventojas pats moka valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai – 50 proc. bazinės pensijos per mėnesį (nuo 2006 liepos 1 d. ‑ po 115 Lt) ir įmoką papildomai pensijos daliai – 15 proc. nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos (tik tuo atveju, jei pajamų metinė suma didesnė arba lygi kaip 12 minimalių mėnesio algų).

Privalomojo sveikatos draudimo įmoka sudaro 30 procentų metinės pajamų mokesčio sumos. Jei ši suma mažesnė kaip metinė valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (2007 m. – 353,20 Lt), gyventojas, kuris nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, turi primokėti skirtumą.

1.4. Kaip vertintina gyventojų, kurie eksploatuoja fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančius atrakcionų įrenginius, veikla?

Tuo atveju, kai vienas asmuo (nepriklausomai, ar juridinis ar fizinis) perduoda atrakcionų įrenginius eksploatuoti gyventojams, įregistravusiems individualią veiklą, reikėtų vertinti, ar jų santykiai pagal savo esmę nėra darbo santykiai. Darbo santykiams yra būdinga tai, kad vienas asmuo (darbuotojas) atlieka tam tikrą darbo funkciją, laikydamasis nustatytų darbo normų ir tvarkos, o kitas asmuo (darbdavys) suteikia jam darbą (darbo priemones), jį kontroliuoja ir moka sulygtą darbo užmokestį. Taigi, jeigu atrakcionų įrengimus eksploatuojančių gyventojų faktiškai vykdoma veikla turi visus paminėtus požymius, ji turėtų būti vertinama kaip darbo santykiai, o ne kaip individuali veikla, nors ji faktiškai ir būtų įregistruota.

II. Dėl juridinių asmenų vykdomos atrakcionų parkų veiklos

2.1. Kokius mokesčius turi mokėti Lietuvos juridiniai asmenys, vykdantys atrakcionų parkų veiklą Lietuvoje?

Atrakcionų parkų veiklą vykdantys Lietuvos juridiniai asmenys, kaip ir kiti juridiniai asmenys, moka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 str. nustatytus mokesčius, laikydamiesi mokesčių įstatymų, taip pat šiuose įstatymuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką nustato atitinkamas mokesčio įstatymas.

2.2. Kaip apmokestinamos užsienio įmonės, vykdančios atrakcionų parkų veiklą Lietuvoje?

Užsienio įmonė atrakcionų veiklą vykdyti Lietuvoje gali Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įsteigusi įmonę kaip teisės subjektą, turintį juridinio asmens teises, arba filialą. Užsienio įmonės filialas laikomas nuolatine buveine pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, jeigu atitinka Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110‑3992, toliau – PMĮ) nuostatas. Taip pat, užsienio įmonė gali vykdyti šią veiklą neįsteigusi filialo, tačiau ir tokia užsienio įmonė pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas taip pat gali būti laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Finansų ministras 2002‑02‑27 įsakyme Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 24‑892) yra nustatyta, kad užsienio vieneto veikla arba jos dalis, nors ir atitinka laikinos veiklos požymius, yra laikoma nuolatine, jei dėl užsienio vieneto veiklos arba jos dalies specifikos užsienio vienetas vykdo trumpalaikę pasikartojančią (periodiškai kasmet, tačiau ne trumpiau kaip trejus metus) veiklą arba jos dalį. Šiuo atveju užsienio vienete turi būti kasmet užbaigtas komercinis operacijų ciklas. Todėl, jeigu užsienio įmonė trumpalaikę atrakcionų veiklą Lietuvoje vykdys periodiškai, tokia įmonė pagal PMĮ nuostatas bus laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuolatinės buveinės, kurių teisinis įregistravimas Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytas, privalo mokesčių mokėtojų registre registruotis pagal veiklos vykdymo vietą ne vėliau, kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, pateikdamos užpildytą Prašymo įregistruoti Mokesčio mokėtojų registre FR0038 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 255 „Dėl prašymų įregistruoti Mokesčio mokėtojų registre formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3‑64, 2001, Nr. 4).

Pagal PMĮ nuostatas nuolatinės buveinės (įskaitant filialus) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu. Jeigu dirba samdomi darbuotojai, tai išskaičiuojamas 27 proc. pajamų mokestis ir 3 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo samdomų darbuotojų darbo užmokesčio ir apskaičiuojamos 31 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo viso samdomų darbuotojų darbo užmokesčio. Kiti Lietuvos Respublikoje mokami mokesčiai ir rinkliavos nurodyti MAĮ 13 str.

III. Dėl PVM už juridinių ir fizinių asmenų teikiamas atrakcionų paslaugas

3.1. Ar apskaičiuojamas PVM už atrakcionų parkų paslaugas?

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505; toliau – PVM įstatymas) 13 str. 4 d. nustato, kad kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų ir panašios paslaugos, tame tarpe ir atrakcionų veikla, įskaitant tokio pobūdžio renginių organizatorių paslaugas, taip pat pagalbines paslaugas, reikalingas minėtoms paslaugoms suteikti (kai šios paslaugos nelaikytinos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis), laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tik tais atvejais, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje.

Taigi, tuo atveju, jeigu atrakcionų paslaugos faktiškai yra teikiamos Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, ar jas teikia užsienio, ar Lietuvos asmuo, šių paslaugų teikimas yra laikomas įvykusiu Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2006-01-17 įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymui (Žin., 2006, Nr.6-193) atrakcionų paslaugos (t.y. bilietai, parduodami į atrakcionus), pagal PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas, apmokestinamos lengvatiniu 5 procentų PVM tarifu.

3.2. Ar atrakcionų veiklą vykdantys asmenys turi registruotis PVM mokėtojais?

RŽ: Mokėtojai, PVM. Registracija. Atrakcionai. Veikla.

PVM įstatymo 71 str. 1 d. nustato, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes (teikia paslaugas), išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės (teikiamos tik tokios paslaugos), už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal PVM įstatymo 95 str. tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui.

Neatsižvelgiant į šias nuostatas, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas PVM įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta.

PVM įstatymo 71(1) str. nustato, kad tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 arba 72 str., įsigyja šalies teritorijoje prekių iš kitos valstybės narės per kalendorinius metus daugiau kaip už 35000 Lt, jis privalo už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, taip pat pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju.

Šios nuostatos reiškia, kad tuo atveju, kai atrakcionų veiklą Lietuvoje vykdo Lietuvos įmonė, ji privalo registruotis PVM mokėtoja bei už teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą:

1) jeigu jos atlygio už vykdant ekonominę veiklą suteiktas paslaugas (patiektas prekes) suma per paskutinius 12 mėnesių viršija 100 000 litų,- nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; arba

2) visų jos įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 35 000 litų arba einamaisiais kalendoriniais metais numatoma šią ribą viršyti.

Užsienio asmuo, vykdantis atrakcionų veiklą Lietuvoje, turi registruotis PVM mokėtoju ir už teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą nuo veiklos pradžios.

3.3. Kas apskaičiuoja ir moka PVM už atrakcionų įrenginių nuomą iš užsienio asmenų?

RŽ: PVM. Apskaičiavimas. Sumokėjimas. Atrakcionai. Asmenys, užsienio. Nuoma.

PVM įstatymo 13 str. 6 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu šioje dalyje išvardytas paslaugas, įskaitant kilnojamųjų daiktų (išskyrus bet kokių rūšių transportą) nuomos paslaugas, ne šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų teikėjas ar šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų teikėjas per padalinį užsienio valstybėje teikia Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems asmenims (išskyrus tuos atvejus, kai paslaugos suteikiamos šių asmenų padaliniams, esantiems už šalies teritorijos ribų) arba užsienio apmokestinamųjų asmenų padaliniams, esantiems šalies teritorijoje, laikoma, kad paslaugos suteiktos šalies teritorijoje.

Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos įmonė išsinuomos atrakcionų įrenginius iš užsienio asmenų, nuomos paslauga bus laikoma atlikta Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM įstatymo 95 str. 2 d. nustato, kad už tokias užsienio asmens teikiamas paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM privalo paslaugų pirkėjas, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo.

Todėl tuo atveju, jeigu Lietuvos apmokestinamasis asmuo (nepriklausomai nuo to, ar jis įsiregistravęs PVM mokėtoju) nuomosis atrakcionų įrenginius iš užsienio įmonės, kuri nėra įsikūrusi Lietuvoje, jis turės apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam suteiktas atrakcionų įrenginių nuomos paslaugas.

Viršininko pavaduotojas

Saulius Trečekauskas


Atgal